„Šiandien matome, kad buvo gal ir paskubėta atidaryti tą sieną“, – pirmadienį teigė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Prezidentūra sako – nereikėjo sienos atidaryti negavus aiškių A. Lukašenkos įsipareigojimų – nebeleisti balionų ir atiduoti 1 tūkst. vilkikų.
„Reikėjo gal neskubėti atidaryti tos sienos ir labiau sąlygoti sienos atidarymą“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Bet pati Prezidentūra pritarė sprendimams tiek uždaryti sieną, tiek ir atidaryti ją anksčiau.
„Šis sprendimas buvo priimtas vienbalsiai, įskaitant ir prezidento nuomonę“, – kalbėjo premjerė Inga Ruginienė.
Opozicijos vertinimais, visa valdžia į mūšį su A. Lukašenka išėjo nepasiruošusi. Lietuvai padaryta nuostolių ir gėdos.
„Nekompetentingai įgyvendinti sprendimai padarė situaciją dar blogesnę. Esame pajuokos objektas. Ir diktuoja sąlygas pilnai Baltarusijos režimas mums“, – nurodė Seimo narys Saulius Skvernelis.
„Dabar yra daug kritikuojančių, sakančių, kad čia atsakinga Vyriausybė. Taip, galima būtų su tuo sutikti, tačiau kritikuojant reikėtų pasiūlyti, ką galėtume daryti geriau, kai iš esmės problemą kuria, nepabijosiu to žodžio, teroristiškai besielgianti valstybė, esanti šalia“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Pralaimėjimo nuotaikos – po praėjusios nakties. Sekmadienį į Lietuvą vėl atskrido būrys balionų. Daugiau nei penkias valandas neveikė Vilniaus oro uostas.
„Pirmadienio naktis – viena iš sudėtingesnių, turėjome apie 39 skrydžius, kuriuos paveikė situacija, apie 5 000 keleivių patyrė nepatogumą“, – šnekėjo Lietuvos oro uostų saugumo vadovas Vidas Kšanas.
Oro uostai suskaičiavo, kiek nuostolių dėl balionų patyrė spalį ir lapkritį.
„Šiuo metu tiek Lietuvos oro uostų, tiek vežėjų suma kartu sudėjus siekia 750 000 eurų. Dar ne visi vežėjai pateikė savo sumas“, – pabrėžė Lietuvos oro uostų saugumo vadovas.
Neįskaičiuoti ir vieni didesnių – vakar dienos nuostoliai.
Kad A. Lukašenka tik derantis dėl sienos atidarymo elgėsi gražiau, o atidarius – vėl grįžo balionai, premjerė mato ir teigiamai. Esą tapo akivaizdu, kad A. Lukašenka nėra patikimas.
„Vis dėlto mes buvome teisūs. Tai yra hibridinė ataka, ir iš Baltarusijos pusės yra neteisėti veiksmai, sulaikant mūsų vilkikus“, – tvirtino I. Ruginienė.
Vilkikai ne tik sulaikyti. Vežėjai sako turintys žinių, kad baltarusiai vilkikus po keturių mėnesių apskritai konfiskuos.
Šią savaitę vėl bus renkamasi spręsti – ar vėl uždaryti sieną su Baltarusija, galbūt jau neribotam laikui.
„Šią savaitę kuo skubiausiais terminais kviečiu saugumo komisiją ir tarsimės“, – sakė premjerė.
Gali būti, kad dar iki gruodžio bus nuspręsta sieną uždaryti antrą kartą. Nors dar turėjo galioti pirmas uždarymas.
„Situacija yra sudėtinga, ir galbūt vėl bus svarstomas sienos uždarymas“, – aiškino Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Uždarant sieną tikėtasi paspausti A. Lukašenką, kad jis stabdytų balionus ir nebestatytų Vilniaus oro uosto. Dabar situacija atrodo blogiau nei spalį, iki sienos uždarymo. Balionai skrenda, stoja oro uostas, papildomai įkalinti vilkikai. Ir Lietuva išnaudojo vieną paskutinių savo turėtų kozirių prieš A. Lukašenką – sienos uždarymą.
„Apskritai valstybei suduotas toks smūgis, kad mes tikrai apsijuokėme“, – teigė S. Skvernelis.
Vyriausybė besiblaškanti atrodo ir dėl įkalintų vilkikų. Kartojama, kad nuostolius turi prisiimti patys vežėjai, nors buvo ne kartą perspėti nevažiuoti per Baltarusiją.
„Ne vieną kartą buvo perspėti vežėjai“, – sakė I. Ruginienė.
Dabar pripažįstama, kad siena anksčiau laiko atidaryta ir dėl vežėjų spaudimo.
„Spaudimą darė vežėjai, nes ten liko jų technika, žmonės. Spaudimą tam tikrą darė tiekėjai, kurie laukė tų krovinių“, – šnekėjo R. Motuzas.
Dabar daug išeičių Lietuvai nėra – vėl uždaryti sieną. Stabdyti per Lietuvą traukiniais vežamas baltarusiškas prekes į Kaliningradą. Tačiau tai nėra labai didelis srautas – apie vienas procentas visų Lietuvos geležinkeliais vežamų prekių.
Lietuva prašo sąjungininkų paramos – naujų sankcijų A. Lukašenkai.
„Dabar vartoju terminą – kombinuota ataka, nes mes turime ir ekonominės prievartos priemones, kurias Baltarusija pasitelkė, pagrobdama mūsų vilkikus“, – nurodė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Tikimasi, kad amerikiečiai spustelės A. Lukašenką dėl balionų. Premjerė užsimena, kad galbūt dėl Vašingtono spaudimo balionai galėjo būti apstoję, kol vyko derybos anksčiau atidaryti sieną.
„Su pirmu uždarymu, kaip ir sakiau, buvo aiškūs pozityvūs ženklai – balionų buvo sumažėję. Tuo pagelbėjo ir mūsų sąjungininkai“, – tvirtino I. Ruginienė.
„Žiūrėkime į reikalus plačiau ir giliau. Kas vyksta dabar? Dabar vyksta taikos plano svarstymas. Taikos plano, kuris sukėlė ir nuostabą, ir tam tikrą šurmulį tarptautinėje bendruomenėje, kadangi to plano pagrindiniai elementai yra pakankamai palankūs Rusijai“, – aiškino G. Nausėda.
Premjerė sako, kad Lietuva sąjungininkams akcentuos, jog tai nebe vien Lietuvos bėda. Sekmadienį balionai atskrido į Latviją. Nors balionai su cigaretėmis į Latviją skraidė ir iki sekmadienio.
Naujausi komentarai