„Man dabar didžiausias klausimas yra, kuris šiaip yra labiausiai neaiškus, tai aš nelabai suprantu, kas formuoja Vyriausybę iš tikrųjų šitame procese. Nes nei koalicijos kažkokio tai susitarimo, nei premjerės paskirtosios nuomonės labai aiškios apie kandidatus nėra, nei labai aišku, kas tuos kandidatus iki susitikimo su prezidentu nuveda ir ar paskirtoji premjerė buvo su jais susitikusi“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė I. Šimonytė.

„Man nepanašu, kad paskirtoji premjerė formuoja Vyriausybę“, – teigia ji.

Pasak politikės, jai 2020 metais formuojant Ministrų kabinetą, galimi ministrai buvo derinami su prezidentu Gitanu Nausėda, pati I. Šimonytė žinojo kandidatus, kuriuos teikia šalies vadovui.

„Buvo vienas kitas kandidatas, kurio aš galiausiai nepateikiau tame galutiniame dekreto projekte. Bet buvo daug derinimo, tiesiog bendradarbiaujant dviem institucijoms. (...) Man buvo labai aišku, ką man koalicijos partneriai siūlo į kandidatus, į ministrus“, – sakė I. Šimonytė.

Man nepanašu, kad paskirtoji premjerė formuoja Vyriausybę.

„Aš žinojau tuos žmones, aš pažinojau tuos žmones, aš pakalbėjau su tais žmonėmis, aš žinojau, su kokiomis nuostatomis jie eina susitikti su G. Nausėda“, – teigė ji.

Kitą savaitę sueina terminas, kada paskirtoji premjerė Inga Ruginienė turi pateikti Seimui su prezidentu suderintą Ministrų kabineto sudėtį ir Vyriausybės programą.

I. Ruginienės Ministrų kabinete, lyginant su atsistatydinusio Gintauto Palucko Vyriausybe, dirbs mažiausiai aštuoni nauji ministrai.

Visi kandidatai, išskyrus į aplinkos ir energetikos ministrus, jau yra paskelbti viešai, su didžiąja jų dalimi G. Nausėda susitiko.

Prezidentas po šių susitikimų uždegė žalią šviesą naujajame kabinete tęsti darbus krašto apsaugos, užsienio reikalų, švietimo bei sveikatos apsaugos ministrams Dovilei Šakalienei, Kęstučiui Budriui, Ramintai Popovienė bei Marijai Jakubauskienei, tuo metu dėl kitų kandidatų žada sprendimus vėliau.

Apie KAM planus įsigyti transportinius lėktuvus: racionalios logikos požiūriu – klaidingas sprendimas

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas stiprinti karinius transporto ir logistikos pajėgumus, planuojant braziliškų orlaivių įsigijimus, yra klaidingas, sako buvusi premjerė I. Šimonytė. Konservatorės teigimu, kyla klausimų, kodėl tarp kitų strategiškai svarbių gynybos prioritetų staiga atsirado ir papildomų biudžeto lėšų reikalausiantys lėktuvų įsigijimai.

„Tas sprendimas (dėl trijų braziliškų orlaivių įsigijimo – ELTA) buvo priimtas labai greitai ir labai skubiai. Tiesą sakant, pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą yra numatyta parlamentinė kontrolė komitetui, kuris turi teisę ir pareigą pasisakyti dėl stambesnių pirkinių. Buvo be galo sudėtinga kažkaip išsiaiškinti su Krašto apsaugos ministerija, kaip čia taip atsitiko, kad šitas prioritetas atsirado“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, svarbu skirti deramą dėmesį ir kariuomenės transporto bei logistikos pajėgumams, tačiau, pažymi I. Šimonytė, šiuo metu Lietuva turi gerokai svarbesnių prioritetų gynybos srityje.

„Aš nepasakysiu, kad pats sprendimas stiprinti transporto ir logistikos pajėgumus (...) yra netinkamas. Čia ne tas klausimas. Čia klausimas – ar tai yra prioritetinis sprendimas?“ – dėstė ji.

„Prioritetai yra nacionalinė divizija, Vokietijos brigada, visuotinis šaukimas ir tie dalykai, kurie yra susiję su šių strateginių tikslų įgyvendinimu – ir sienos apsauga. Papildomai jau mes virš šitos, taip sakant, vaterlinijos, virš to bazinio scenarijaus jau turime atsiradusius papildomus poreikius, kuriuos Krašto apsaugos ministerija labai aiškiai formuluoja, kurie yra susiję su oro erdvės apsauga ir visais šitais incidentais su „Gerberomis“ ir kitais rusiškais kvietkais“, – kalbėjo politikė.

Augant krašto apsaugos prioritetų sąrašui, tam reikės rasti ir papildomų lėšų, pastebėjo I. Šimonytė.

„Virš to scenarijaus turime papildomą tam tikrą poreikį, kuriam dar neturime lėšų, jos dar nėra suplanuotos. Reiškiasi, jų reikės papildomai ieškoti. Ir tada ant viršaus užmetame dar vieną (prioritetą – ELTA) ir sakome, tarsi mes čia gyventume neribotų išteklių karalystėje, nes kažkas, kažkur greitai labai staigiai kažkaip iššoko su idėja apie šitą sandorį“, – tęsė buvusi ministrė pirmininkė.

„Tai, mano supratimu, čia ir skaidrumo požiūriu, ir tokios racionalios logikos, planavimo požiūriu, kas mums yra svarbiausia artimiausiu metu – na, klaidingas sprendimas“, – konstatavo ji.

Įgyvendinus pagrindinius gynybos prioritetus, pabrėžė I. Šimonytė, būtų galima grįžti prie klausimo dėl transporto ir logistikos pajėgumų atnaujinimo.

„Tiesiog visko surašymas į vieną prioritetų eilę ir įsivaizdavimas, kad ištekliai yra beribiai ir kad galimybės yra beribės, ir kad finansų ministras turės tiek empatijos, kad 2 plius 2 jam tikrai bus ne 4, o 5, o gal ir 14 – tai tikrai to nebus. Tai yra neatsakingas požiūris į valstybės lėšų valdymą“, – apibendrino buvusi Vyriausybės vadovė.

Kaip jau buvo skelbta, birželio 18 d. posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė KAM bei Gynybos resursų agentūros (GRA) siūlymui plėsti Lietuvos kariuomenės oro pajėgas – planuojama jungtis prie grupės šalių ir derėtis dėl trijų „C-390 Millennium“ orlaivių įsigijimo iš Brazilijos bendrovės „Embraer Defense & Security“.

Kariuomenė yra teigusi, kad nuo 2006 m. trijų turimų „Spartan“ nebeapsimoka modernizuoti. Pasak jos, vien „Spartan“ navigacijos sistemos modernizacija kainuotų 153 milijonų eurų. Be to, akcentavo kariuomenė, šis lėktuvas NATO kontekste negeba gabenti reikiamo krovinių ir karių kiekio.

Visgi, šio sprendimo kritikai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir jo pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydami ištirti, ar įsigyjant braziliškus „Embraer C-390 Millenium“ transportinius lėktuvus nebuvo pažeisti pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Politikai abejoja šio įsigijimo pagrįstumu ir KAM argumentais.

Šią savaitę komitetas rekomendavo šiuos įsigijimus atidėti – iki kol bus suformuota Lietuvos kariuomenės divizija.