„Krašto apsaugos ministerijos asignavimuose turėtų būti tos lėšos, kurios skirtos karinei įrangai, ginkluotei, karinei infrastruktūrai visiškai aiškiai ir neturi būti ten prikabinėta ant eglutės burbuliukų, kur krašto apsaugos ministras kartas nuo karto gali imti ir pastatyti darželį ar paasfaltuoti kokį keliuką savivaldybei“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė I. Šimonytė.

„Visų pirma, yra neskaidru, nes neaišku, kiek iš tikrųjų tų įspūdingų Krašto apsaugos ministerijos asignavimų bus šitiems tikslams skirta, visų antra, tai nėra Krašto apsaugos ministerijos darbas“, – pridūrė ji.

Pasak I. Šimonytės, abejonės būtų išsklaidytos, jei būtų aiškiai matoma, kiek konkrečiai bus skirta lėšų krašto apsaugai, ginkluotei, gynybai ir karinei infrastruktūrai.

„Kiti dalykai turi būti sprendžiami ne Krašto apsaugos ministerijos asignavimų sąskaita“, – teigė ekspremjerė.

Ji sakė, kad tik kitų metų pabaigoje bus galima pamatyti, kiek iš 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kurie dabar suplanuoti gynybos finansavimui, atiteko tam, kuo rūpinasi KAM.

I. Šimonytė omenyje turi kitų metų valstybės biudžeto projekte esančią formuluotę, kad Krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybėms – privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus.

Komentuodama kitų metų valstybės biudžeto projektą, buvusi premjerė teigė, kad jis „atlaikys“, jeigu nebus didelių ekonominių sukrėtimų. Ji taip pat teigė, kad biudžetas sudėliotas pagal ekonomines aplinkybes.

„Jeigu nebus kokių nors ekonominių kataklizmų, tai atlaikys, yra problema, kad kitais metais pati Vyriausybė savo sprendimais, nors šiek tiek ir papūs oro į ekonomikos padangas per vidaus vartojimą, nes bus pradėta griauti antroji pakopa, lygiai taip pat papūs oro ir infliacijai, tai yra blogoji žinia“, – sakė I. Šimonytė.

„Žiūrint į įvairias išlaidas, išmokas ir kitus dalykus, kurie mokami iš biudžeto, nepaisant didelių pažadų per rinkimus ir skambių lozungų, tai, kas biudžete numatyta, atlyginimų indeksavimas, yra labai nuosaiku“, – kalbėjo ji.

Kaip rašė BNS, opozicijos politikai ir verslas nuogąstauja, jog Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius.

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras trečiadienį LRT teigė girdėjęs apie politikų norą savivaldybėse investuoti į trinkeles, tai pateikiant kaip gynybos stiprinimą. Jis ironizavo, kad trinkelės nėra tinkamas įrankis karui.

Pagal Vyriausybės skelbiamus skaičius, gynybos finansavimas kitąmet augs beveik 1,6 mlrd. eurų – daugiau nei bet kuri kita sritis. Jis sudarys 14 proc. visų biudžetų išlaidų (neskaitant RRF lėšų), o bendroje išlaidų struktūroje bus antroje vietoje po socialinės apsaugos.

„Bandymai biudžetą pristatyti kaip kairiosios Vyriausybės laimėjimą – juokingi“

Konservatorė, buvusi premjerė I. Šimonytė sako, kad jai yra juokinga valdančiųjų retorika ir bandymai ateinančių metų biudžetą pristatyti kaip didelį kairiosios Vyriausybės pasiekimą.

„Vyriausybė sudėliojo biudžetą pagal objektyvias ekonomines aplinkybes, bet, kai aš girdžiu bandymus parduoti šitą biudžetą kaip kažkokį didžiulį pasiekimą, kaip kažkokią didžiulę kairiąją politiką, man tai kelia juoką“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė I. Šimonytė.

Anot politikės, valdantieji biudžete žadėjo daugiau lėšų skirti socialinei politikai, tačiau realios ekonominės sąlygos pasirodė kitokios.

„Vyriausybei palinkėčiau (biudžeto – ELTA) nebandyti parduoti kaip nematyto pasaulyje žvėries, nes viskas jau labai daug kartų matyta, tik ta retorika visada tokia, tarsi atsiprašymas už neįvykdytus lūkesčius būtų kompensuojamas“, – teigė ji.