L. Linkevičius sako šį klausimą aptaręs antradienį vykusiame Baltijos valstybių ir Lenkijos diplomatijos vadovų susitikime.

„Tai yra vienas iš daugelio, labai gaila, bet, matyt, ne paskutinis pavyzdys, bandymas falsifikuoti istoriją. Nuolat matome tuos pavyzdžius, tai – ir Dūmoje užregistruotas atitinkamas projektas“, – BNS sakė ministras.

Anot L. Linkevičiaus, su Latvijos, Estijos ir Lenkijos kolegomis sutarta „atidžiai stebėti situaciją“ dėl bandymų iškraipyti istorinius faktus. Tam dėmesio buvo skirta ir beveik prieš mėnesį Estijos pirmininkautame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos susitikime.

„Jei tas tęsinys bus, mes kategoriškai ryžtingai reaguosime koordinuodami veiksmus, kaip tai darėme ir iki šiol“, – kalbėjo ministras.

1989-aisiais Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimas priėmė nutarimą dėl Ribentropo-Molotovo akto „politinio ir teisinio įvertinimo“, kuriuo deputatai pasmerkė šį dokumentą ir pripažino negaliojančiu.

Dūmos deputatas, partijos „Tėvynė“ pirmininkas Aleksėjus Žuravliovas gegužės pabaigoje registravo siūlymą atšaukti šį politinį sprendimą. Politikas tvirtina, kad tai „neatitinka istorinio teisingumo principų“ ir buvo priimtas „tais metais augusio politinio nestabilumo, kurį lydėjo išorinių jėgų spaudimas, sąlygomis“.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.

Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Lietuva ir Lenkija buvo okupuotos.

Pastaruoju metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą yra pareiškęs, kad Lenkija yra atsakinga už kilusį Antrąjį pasaulinį karą, teisino Molotovo-Ribentropo paktą, teigdamas, jog Rusija neturėjo kitos išeities, kaip tik jį pasirašyti.