Už tokį nutarimo projektą ketvirtadienį po pateikimo balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 34, susilaikė 5 Seimo nariai. Už projektą vieningai balsavo socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, taip pat keli Seimo narių mišrios grupės nariai. Prieš buvo konservatoriai ir liberalai, o Darbo partijos frakcija nedalyvavo balsavime.

Nors nemažai „darbiečių“ pasirašė po nutarimo projektu dėl parlamentinio tyrimo, frakcija po to oficialiai patvirtino poziciją projekto neparemti.

„Darbo partija nepritaria šios laikinosios komisijos sudarymui ir mes griežtai pasisakome prieš teisėsaugos įtraukimą į politinius procesus. Deja, yra tokie dalykai, kaip juodieji sąrašai, pažymos įvairios, mes griežtai pasisakom prieš tokius dalykus, bet kartu teigiam, kad prasidėjęs rinkiminis politinis sezonas tikrai ne vita tokiai laikinosios komisijos veiklai“, – sakė frakcijos poziciją pristatęs Mečislovas Zasčiurinskas.

Seimas dar turės balsuoti dėl projekto priėmimo. Svarstymas plenariniame posėdyje suplanuotas gegužės 5 dieną, iki tol laiko išvadą turi pateikti Etikos ir procedūrų komisija.

Į ją kreipėsi opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, klausdamas, ar tokį projektą inicijavę „tvarkiečiai“ nepatenka į interesų konfliktą, nes ši partija ir kai kurie jos nariai figūruoja ikiteisminiuose tyrimuose.

Daugiau kaip pusė Seimo narių siūlo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl „manipuliavimo  viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą“.

Pagal projektą, komisija turėtų aiškintis, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą – esą tam įtaką bandė daryti politikai, vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą, taip pat vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.

Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino kaip „spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.

Tuo tarpu tyrimą inicijuojančių „tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis pasidavimui Prezidentūros spaudimui kaltino Darbo partiją, kuri nusprendė projekto neparemti.

„Gerbiami Darbo partijos nariai, jūs visi pasirašėte, kad ši komisija būtų sudaryta, kaip greitai jus prezidentiniais skiepais paskiepijo, kad jūs pasveikot per dvi valandas. Dar ryte 8 val. kalbantis pas Seimo pirmininkę jūs raginot visus būti principingais ir nepasiduoti prezidentės spaudimui, bet jūs patys pirmi pasidavėt prezidentės spaudimui ir nedalyvaujat balsavime, tai labai nevyriška“, – sakė P.Gražulis.

Konservatorius Valentinas Stundys apie projektą sakė, kad tai esantis „propagandinis triukas, triukšmas viešoj erdvėj“. „Laikas tiesiog sustoti ir dirbti darbus, dėl kurių esame išrinkti. Nebežaiskime“, – sakė konservatorius.

„Tvarkiečių“ frakcijos atstovas Valdas Vasiliauskas savo pasisakyme tvirtino, jog argumentai prieš komisiją, kad taip bus daromas poveikis teisėsaugai – nepagrįsti. „Tik neskaitęs projekto žmogus gai tvirtinti, kad čia daromas nors mažiausias poveikis teisėsaugai, ikiteisminio tyrimo institucijoms. Šios komisijos visos minimos bylos – seniai užbaigtos ar net nepradėtos, todėl galima drąsiai tvirtinti, kad Seimo komisija artėjančių Seimo rinkimų atžvilgiu yra visiškai neutrali“, – sakė V.Vasiliauskas.

„Kai labai lengvai per valandą surinkau 75 parašus, neskubėjau džiūgauti, nes įtariau, kad šis Seimo nutarimo projektas sulauks išankstinių neigiamų nuomonių vien dėl to, kad priklausau ne tai frakcijai, bet tokios audros, tokio politinio uragano ir tokio spaudimo Seimui aš nesitikėjau. Projekte nė su žiburiu nerasi kokių nors požymių ar kėslų nukryžiuoti kurią nors politinę jėgą, suvesti sąskaitas, atsirevanšuoti ar išbalintį suteptą mundurą“, – kalbėjo siūlumo autorius.

Pasak jo, komisija atsakytų, ar „mes taikstomės su faktu, kad juo toliau, tuo stipriau valstybė yra valdoma slaptomis pažymomis, kai net Vyriausybės stabilumas priklauso ne nuo valdančiosios daugumos, o nuo nutekinamų ju baigtų, nutrauktų, ikiteisminio tyrimo medžiagų, kurios, kaip paaiškėja, yra niekinės“.

„Tie, kurie skaitė projektą, tikriausiai matė, kas ten siūloma – siūloma politikams kištis į ikiteisminius tyrimus, kvestionuoti jau priimtus teismų ir teisėsaugos institucijų sprendimus, patiktų jie mums ar ne. Klausimuose jau nurodoma, kokie turi būti atsakymai ar kokie nurodymai teisėsaugos institucijoms. Negi tokios sąvokos kaip teisė, valdžių atskyrimo principas, teisminės valdžios nepriklausomumas šioje posėdžių salėje yra sąvokos, kurių nebesuprantame?“ – prieš projektą balsuoti ragino Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Mazuronis.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014 metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.

Nevieša STT pažyma taip pat tapo kliūtimi ministro pareigas gauti V.Gedvilui. Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją, Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet vertino, jog STT pateikta medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.

Generalinio prokuroro skyrimo proceso metu pernai susitikime su Seimo valdyba prezidentė užsiminė, jog prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus Kaišiadoryse esą įvyko susitikimas, kuriame pašaliniai asmenys bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Tačiau kaip šio susitikimo dalyviai minėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas Gapšys ir Kaišiadoryse rinktas Seimo  narys Bronius Bradauskas BNS kategoriškai paneigė vykus tokį susitikimą. 

Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlyta postą „ išsipirkti “.

Taip pat komisijai siūloma susipažinti su prezidentės patarėjos D.Ulbinaitės byla ir, „nekeliant jau galutinai teismo išspręsto baudžiamosios atsakomybės klausimo, atlikti savo parlamentinį tyrimą ir pateikti politinį šios istorijos aplinkybių vertinimą“. D. Ulbinaitė buvo kaltinama, kad atskleidė slaptą informaciją naujienų agentūros BNS redaktorei, Aukščiausiasis Teismas kovą ją galutinai išteisino –  minimalia persvara, keturiais balsais prieš tris. Trys teisėjai vėliau paskelbė atskirąją nuomonę, kad D.Ulbinaitė išteisinta „niekuo neparemtais samprotavimais“.    

Nutarimo projektą dėl tokios komisijos sudarymo įregistravo 75 Seimo nariai, daugiausiai – valdančiųjų socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ atstovai, taip pat keli Seimo narių mišrios grupės atstovai. Vėliau nutarimo projekte minimi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas ir „darbietis“ Vytautas Gapšys, taip pat ir „darbietė“ Dangutė Mikutienė savo parašus atšaukė.