Registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Šią iniciatyvą palaikė 71 parlamentaras, 24 balsavo prieš ir dar 24 susilaikė.

Projektą parengė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.

„Teikiamas projektas yra pagarbos ir pripažinimo ženklas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje. Esu įsitikinusi, kad atėjo laikas vertinti profesoriaus Vytauto Landsbergio indėlį, ir tikiu, kad šis Seimas yra būtent tas Seimas, kuriam užteks jėgų ir išminties tai padaryti. Niekam nekyla abejonių, kad tuo metu Lietuva jau buvo savarankiška ir nepriklausoma valstybė. Šiandien – puikus laikas pripažinti, kad ši valstybė turėjo ir vadovą“, – įstatymo projektą Seime pristatė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė taip pat atmetė opozicijos išsakytas pastabas, esą Konstitucinis Teismas (KT) 2002 m. nutarimu yra pasisakęs, kad parlamentas neva negali priimti tokio įstatymo. Politikė pabrėžė, kad KT šiuo nutarimu tiesiog išsakė poziciją, jog Aukščiausiosios Tarybos pirmininko negalima prilyginti prezidentui, tačiau tai esą nereiškia, kad V. Landsbergio negalima pripažinti valstybės vadovu.

Esu įsitikinusi, kad atėjo laikas vertinti profesoriaus Vytauto Landsbergio indėlį, ir tikiu, kad šis Seimas yra būtent tas Seimas, kuriam užteks jėgų ir išminties tai padaryti.

„Konstitucinio Teismo nutarime pasisakyta dėl to, kad Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko negalima prilyginti einančiam pareigas ar buvusiam Respublikos prezidentui, tačiau tai nereiškia, kad Seimas negali priimti sprendimo konstatuojant, kad Vytautas Landsbergis 1990–1992 m. įgyvendino faktinio valstybės vadovo funkcijas“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

Panašios pozicijos laikėsi ir Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis tvirtino, kad V. Landsbergį tuo metu valstybės vadovu laikė tiek Lietuvos gyventojai, tiek užsienio politikai. Liberalas pažymėjo, kad V. Landsbergio nepripažinimas valstybės vadovu kartu reikštų tai, kad Nepriklausomybę atkūrusi Lietuva 1990–1992 m. apskritai neturėjo vadovo.

„Aš į tai žiūriu ne per Vytauto Landsbergio prizmę. Jis tuo metu, mano įsitikinimu, buvo valstybės vadovas, jį tokiu laikė bet kas, Lietuvos gatvėse paklaustas žmogus būtų pasakęs, kas yra Lietuvos valstybės vadovas. Jį net raštišku pavidalu valstybės vadovu laikė ir užsienio valstybių lyderiai (...), kalba ne apie mūsų požiūrį į Landsbergį, kalba apie mūsų požiūrį į valstybę, ar mes turėjome normalią valstybę su normaliu vadovu“, – mano E. Gentvilas.

Tačiau Socialdemokratų frakcijos (LSDP) seniūnas Algirdas Sysas replikavo, kad šio projekto oponentai nekvestionuoja, jog V. Landsbergis tuo metu vadovavo valstybei, bet Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statuso esą negalima, nes tai būtų tolygu istorijos perrašymui.

„30 metų jau turime valstybę ir, aišku, turėjome vadovus. Niekas nesiginčija. Mylim, gerbiam už viską, ką padarė Vytautas Landsbergis, bet mes bandome čia politiškai perrašyti istoriją. Kas ir nepatinka, kad mes bandome įtvirtinti pavadinimus, kurių nebuvo“, – įstatymui oponavo A. Sysas.

Projektas sukėlė klausimų Seimo teisininkams

Seimo Teisės departamentas antradienį paskelbtoje išvadoje pažymėjo, kad valdančiųjų teikiamas įstatymas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, gali prieštarauti Konstitucijai.

„Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo ir vėlesniuose aktuose ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai“, – rašoma antradienį paskelbtoje Teisės departamento parengtoje išvadoje.

Seimo teisininkai taip pat nurodė, kad Lietuvos prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų. Be to, Seimo teisininkų teigimu, Konstitucinis Teismas 2002 metų birželio 19 dienos nutarimu yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Lietuvos prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti prezidentui – valstybės vadovui.

„Atsižvelgdami į išdėstytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai“, – deklaruojama Seimo teisininkų išvadoje.

Prieštaravimo Konstitucijai neįžvelgė

Tačiau tokiai Seimo Teisės departamento išvadai nepritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). Pagal Seimo statutą TTK turi įvertinti kiekvieną iniciatyvą, kurios atitiktis Pagrindiniam šalies įstatymui sukelia klausimų Seimo Teisės departamentui. Teisės departamento išvadą palaikė 4 komiteto nariai, 3 balsavo prieš ir 1 susilaikė. Balsams pasiskirsčius po lygiai, galutinį komiteto verdiktą lėmė jo pirmininko konservatoriaus Stasio Šedbaro sprendimas.

Prezidentūrai taip pat kilo klausimų

Apie tai, kad abejonių kelia pasirinkta iniciatyvos forma suteikti V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą, pirmadienį Eltai užsiminė ir Prezidentūra. Visgi Prezidentūra tvirtina, kad Gitanas Nausėda neturi jokių abejonių, jog 1990–1992 m. de facto šalies vadovo pareigas ėjo būtent profesorius.

„Prezidentas jau yra ne kartą pasisakęs šiuo klausimu, yra pavadinęs prof. V. Landsbergį prezidentu, teigdamas, kad jam nekyla abejonių, jog 1990–1992 m. prof. V. Landsbergis buvo de facto šalies vadovas. Prezidento nuomone, valdančiųjų iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą yra sveikintina. Klausimas tik, ar teisėkūros kokybės požiūriu įstatymas yra tinkama forma tokiai iniciatyvai“, – Eltai atsiųstame komentare šalies vadovo nuomonę perdavė Prezidento komunikacijos grupė.