„Turime suvokti, kad kitos valstybės, įskaitant ir Rusiją, reaguoja į tai, ką pasako JAV. Ir jei pasako, kad laukiame puolimo vasario 16 dieną, tai Rusija, žinodama, kad JAV žino, gali pradėti kurti kitokią strategiją ir veikti skirtingai nei planuota“, – penktadienį Eltai teigė G. Česnakas, kartu pridurdamas, kad taip Vakarai gali laimėti laiko.

„Tai veikia tarsi toks sulaikantis veiksnys, priverčiant Rusiją persvarstyti savo veiksmus, galbūt ieškoti kažkokių kitų veikimo mechanizmų. Taip Vakarai gali laimėti laiko siekiant galbūt deeskalacijos“, – svarstė jis.

Kita vertus, politologo teigimu, sprendimas skelbti galimą invazijos į Ukrainą datą iš dalies yra susijęs ir su siekiu demaskuoti Rusiją, uždedant jai neigiamą „prestižo aurą“.

Tai veikia tarsi toks sulaikantis veiksnys, priverčiant Rusiją persvarstyti savo veiksmus, galbūt ieškoti kažkokių kitų veikimo mechanizmų.

„Kai Vakarai sako, kad įvyks puolimas ir, kai Rusija to nepadaro, tai kyla klausimas, ar Rusija tikrai pasiryžusi pulti. Jei ji to nedaro, tai tarsi ji yra pastatoma į silpnesnę poziciją, uždedant neigiamą prestižo aurą“, – teigė G. Česnakas.

Politologas akcentavo ir tai, kad JAV nuolatinis skambinimas pavojaus varpais, esą iki invazijos liko vos kelios dienos, natūraliai kyla ir dėl siekio apginti visuomenę.

„Žinoma, žvalgybos institucijos pateikia patikimus duomenis ir tam, kad prasidėjus konfliktui (jei prasidėtų) jis nebūtų netikėtas ir piliečiai galbūt spėtų išvykti, ambasadų darbuotojai būtų apsaugoti ir bandoma pasiųsti žinią ukrainiečiams, kad jie irgi galėtų rengtis tokiems išpuoliams. Tai čia yra keli sluoksniai“, – komentavo politologas.

Kita vertus, politologas neatmeta, kad nuolatinis baimės kurstymas gali turėti neigiamų pasekmių Ukrainai. Vis tik, akcentuoja jis, noras atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo invazijos yra svarbesnis tikslas.

„Grėsmės eskalavimas labiausiai kenkia Ukrainos ekonomikai, nes čia girdėjome ir kad oligarchai išvyko ir grįžo dėl investicijų, tampa sunkiau skolintis, bet jei tai sulaiko nuo didesnių karinių sugriovimų, tai tam tikra ekonominė žala kurį laiką yra geriau nei ilgalaikiai padariniai“, – teigė politologas.

Be to, G. Česnakas pabrėžė, kad grėsmės eskalavimo priemonė efektyvi galėtų išlikti tik trumpą laiką. Jo teigimu, nuolat kartojant dėl galimos Rusijos invazijos, visuomenei gali kilti klausimų dėl žvalgybos institucijų patikimumo.

„Čia kaip ta pasaka „vilkas vilkas!“, o vilko nėra. O kai jis ateina, jau niekas nesitiki ir nebijo“, – teigė politologas.

ELTA primena, kad Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, jog Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. JAV prezidentas Joe Bidenas per vaizdo konferenciją su sąjungininkais praėjusį penktadienį buvo pareiškęs, kad, žvalgybos duomenimis, Rusija gali užpulti Ukrainą vasario 16 d.

Visgi Rusija antradienį paskelbė nuo Ukrainos sienų atitraukianti dalį savo karių, o ankstesnę dieną pareiškė, kad vis dar esama galimybės pasiekti diplomatinį sprendimą su Vakarais. Nepaisant to, NATO vadovas perspėjo, kad Maskva vis dar turi visas įmanomas priemones užpulti Ukrainą bet kuriuo metu, tačiau Kremlius esą „turi laiko atsitraukti nuo bedugnės krašto.“

Reaguodamos į pastarąjį Rusijos karių telkimą, Vakarų sąjungininkės sustiprino savo karinį buvimą NATO rytiniame flange ir pradėjo svarstyti galimybę regione įsteigti naujas kovines grupes.

Ketvirtadienį amerikiečių leidinyje atsirado nauja galimo Rusijos karo data. Skelbiama, kad karinė invazija gali prasidėti vasario 20 d. Naujoji data grindžiama tuo, kad būtent šiuo laikotarpiu bus baigtos Maskvos ir Minsko bendros karinės pratybos.