Paprašyti įvardinti svarbiausius parlamento nuveiktus darbus ekspertai akcentuoja sprendimus, priimtus nacionalinio saugumo srityje, dėmesį socialiniams klausimams, pastangas mažinti nelygybę.

Vis dėlto paklausti, kokį darbą būtų galima įvardinti didžiausia valdančiųjų nesėkme, politologai dažniausiai akcentuoja nepavykusią švietimo reformą bei kontraversiškai įvertintą nesėkmingą iniciatyvą sumažinti Seimo rinkimų kartelę.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad geriausias kadenciją baigusio Seimo pasiekimas yra priimti sprendimai, susiję su nacionaliniu saugumu.

Dėl Astravo AE statybos Seimas praktiškai tylėjo. Atskiri Seimo nariai, ypač iš opozicijos, dar kažkaip reiškėsi, bet pats Seimas iš esmės jokių kardinalių žingsnių nežengė tam, kad būtų vienaip ar kitaip suderinti veiksmai visoje Europoje.

„Mano manymu, geriausiai Seimas sprendė nacionalinio saugumo klausimus. Čia aš sujungčiau du dalykus: visų pirma, nacionalinio saugumo strategija, kurią Seimas ganėtinai nemažai pildė ir taisė ir 2017 metais patvirtino. Ir atitinkamai vėlgi, kas jau irgi yra Seimo neišvengiamai nuopelno dalis, tai pagaliau pasiektas 2 proc. nuo BVP finansavimas mūsų kariuomenei bei 2018 metais pasirašytas partijų susitarimas išlaikyti tą 2 proc. finansavimą ir netgi jį didinti iki 2,5 proc.“, – teigė jis.

Vis dėlto, profesoriaus teigimu, bene didžiausia kadenciją baigusio Seimo nesėkme tapo švietimo reformos, pradedant etatinio mokytojų apmokėjimo įvedimu, kuris pasibaigė streikais, ir baigiant apskritai nepavykusia švietimo reforma.

„Kai kurių Seimo narių stabdymai, trukdymai, savo interesų protegavimai tikrai, mano manymu, gerokai kliudė aukštųjų mokyklų reformai. Ir dabar mes turime ją tokią nei skustą nei luptą. Tarsi kai kurie universitetai susijungė, bet bendrame visų aukštųjų mokyklų tinkle tai nelabai ką pakeitė, išskyrus pedagoginio universiteto prijungimą ir keletą Kauno universitetų, kurie ir taip neturėjo labai didelės įtakos“, – įžvalgomis dalinosi T. Janeliūnas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas:

„Akivaizdi sėkmė yra atlyginimų pakėlimas tiek mokytojams, tiek dėstytojams ir mokslininkams. Ilgą laiką šie dalykai buvo nespręsti, buvo įvairių pažadų, bet niekados nebuvo prieita prie atlyginimų pakėlimo klausimo, tai šiuo atveju ši Vyriausybė sugebėjo tai padaryti“, – vieną svarbiausių Seimo pasiekimų švietimo srityje įvardino politologas.

Vis dėlto, jo teigimu, tai nebuvo idealus sprendimas, nes keliant atlyginimus buvo pamiršti administracijos darbuotojai.

Tuo metu didžiausiu kadenciją baigusio Seimo minusu švietimo srityje A. Lašas įvardino neprofesionaliai išspręstą pedagogų rengimo problemą.

„Vienas didžiausių minusų, mano nuomone, yra pedagogų rengimo ir bendrai su tuo susijusi universitetų jungimo problema, kuri buvo labai neprofesionaliai išspręsta ir buvo sukurta kažkokia feodalinė sistema, kuri realiai paverčia du universitetus feodalais, o kitus – kažkokiais tarnais, paskui kuriuos reikia eiti ir prašyti jų leidimo paleisti pedagogikos programą. Tai visiškai nesveika dinamika, sistema iš praeities, todėl sunku ją suprasti. Aš manau, kad čia buvo padaryta viena iš esminių klaidų ir buvo tiesiog nusileista kažkokių atskirų institucijų spaudimui“, – sakė jis.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis:

„Nuo Seimo veiklos pradžios daug dėmesio buvo skirta socialiniams aspektams, tam tikriems nelygių galimybių, nelygybės sušvelninimams. Iš tikrųjų čia mes matome, kad po visų Seimo diskusijų, sprendimų valdančioji dauguma realizavo daugelį dalykų, apie kuriuos mes visada kalbame pakankamai kritiškai“, – teigiamus kadenciją baigusio Seimo darbus išskyrė profesorius. Politologas priminė, kad valdantiesiems pavyko panaikinti „Sodros“ skolą, buvo sprendžiami senatvės pensijos padidinimo klausimai, didinamos našlaičių, senatvės, neįgalumo šalpos, realizuotos įvairaus pobūdžio tikslinės kompensacijos, priimti skeptiški, tačiau teigiamą efektą davę alkoholio draudimai.

Vis dėlto politologas vienu esminių minusų išskyrė vangią Seimo reakciją į klausimus, susietus su užsienio politika, ypač Baltarusija.

„Dėl Astravo AE statybos Seimas praktiškai tylėjo. Atskiri Seimo nariai, ypač iš opozicijos, dar kažkaip reiškėsi, bet pats Seimas iš esmės jokių kardinalių žingsnių nežengė tam, kad būtų vienaip ar kitaip suderinti veiksmai visoje Europoje, Europai ir pasauliui išryškintas atominės elektrinės šalia Vilniaus statybos pavojus ir pan. Seimas taip pat nesugebėjo suderinti santykių su Latvija, kuri iki šiol labai dviprasmiškai žvelgia į Astravo atominės elektrinės elektros vartojimą“, – pagrindinę Seimo silpnybę išskyrė L. Bielinis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas:

„Kalbant apie naudingiausias iniciatyvas, kurios susilaukė daugumos palaikymo kadenciją baigusiame Seime, tai aš išskirčiau, kad Urėdijos reformos įstatymas turinio prasme buvo pozityvi iniciatyva. Kaip ji po to jau buvo įgyvendinta, tai čia jau kitas klausimas“, – savo nuomonę išsakė politologas.

Tuo metu kalbėdamas apie labiausiai parlamento vardą kompromitavusias iniciatyvas, politologas išskyrė valdančiųjų siūlymą mažinti Seimo rinkimų kartelę.

„Man labiausiai įstrigo siūlymas keisti rinkimų tvarką, nuleidžiant partijų sąrašams dabar taikomą 5 proc. kartelę žemyn. Tai turinio prasme buvo turbūt žalingiausias ir aiškiai į siaurus partinius interesus orientuotas įstatymas“, – atkreipė dėmesį jis.

„O formos prasme dar sakyčiau, kad vadinamas Lukiškių aikštės įstatymas buvo ydingas. Bet ne dėl to, kas jame parašyta, bet dėl to, jog Seimas ėmėsi tokius dalykus reglamentuoti įstatymais, ir ne vienas teisininkas kritikavo, kad neturėtų Seimas tokiais dalykais užsiimti“, – pridūrė R. Vilpišauskas.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė:

„Padėti pamatai urėdijų reformai, atkreiptas dėmesys į vaiko teisių problematiką (Matuko reforma). Bet tai tik pamatai, o ar namas stovi, priklauso ir nuo to, kaip sprendimai įgyvendinami. Ir tai, kaip matome, nėra taip jau paprasta“, – teigiamus kadenciją baigusio Seimo darbo aspektus įvardino politologė.

R. Urbonaitės teigimu, žalingais galima laikyti tuos valdančiųjų priimtus sprendimus, kuriais buvo dar labiau didinamas nepasitikėjimas Seimu ir politinėmis partijomis.

„Išskirčiau nepasitikėjimo Seimu ir politinėmis partijomis didinimą, kuomet buvo padėta Mindaugui Basčiui, Artūrui Skardžiui, Irinai Rozovai išvengti apkaltos ar pašalinimo iš Seimo. Taip pat tokio veikėjo kaip Petras Gražulis išsukimas, prokuratūrai net neleidžiant jo apklausti. Tačiau paraleliai vyko ir trimitavimas apie tai, kaip keliame Seimo įvaizdį kurdami vieną po kitos tyrimų komisijas, aiškinantis, ką „pridirbo“ ankstesnės valdžios. Beje, kokios šių tyrimų pasekmės, ar turime bylų, teisminių procesų? Klausimas jau tik retorinis. Na, ir dar vienas neabejotinas „pasiekimas“ – Kultūros komiteto įsteigimas. Kultūra tikrai tapo prioritetine sritimi, o Kultūros komiteto darbotvarkės nuolat buvo itin intensyvios ir, lyginant su kitais komitetais, pastarasis tiesiog mušė aktyvumo rekordus“, – ironizuodama teigė R. Urbonaitė.

Pasak politologės, politiniame lauke dominavo vienas aiškus valdančiųjų naratyvas – „kas ne su mumis, tas – mūsų priešas“. Jos teigimu, tai poliarizavo ir skaldė visuomenę, neleidžiant vykti normalioms diskusijoms, kurios leistų ieškoti kompromisų.