Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis nesureikšmina frakcijos kolegų balsų už nutarimą dėl „Tvarkos ir teisingumo“ lyderio Rolando Pakso apkaltos, nors dokumentu būtent J.Bernatoniui metama atsakomybė dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka Jurijui Borisovui.

„Tuo klausimu buvo sprendžiamas ne mano atsakomybės klausimas, kaip jūs puikiai žinote, o dėl prezidento R.Pakso apkaltos ir galimybių peržiūrėti apkaltą. Aš dar kartą pabrėžiu - kalbama apie labai senus laikus, ir, antras dalykas, nematau ten jokių priekaištų sau asmeniškai. Šį sprendimą vertinu kaip tam tikrą politinį pareiškimą, nes jis jokios teisinės prasmės neturi“, - BNS pirmadienį sakė J.Bernatonis.

Klausiamas, ar jo nepapiktino socialdemokratų balsai „už“ dokumentą, J.Bernatonis atsakė: „Ne, jokiu būdu, kiekvienas balsuoja taip, kaip jam atrodo“.

„Mano supratimu, tai ne teisiniai, o politiniai sprendimai, ir pats sprendimas komisijos irgi daugiau orientuotas į rinkimus, o ne į teisinį klausimo sprendimą. Jūs puikiai suprantat, kad nei apkaltos peržiūrėjimas nėra numatytas ir nėra galimas, ir niekur pasauly taip nėra, kaip kažkas sugalvojo vaikiškai“, - apie Seimo praėjusią savaitę priimtą nutarimą sakė ministras.

Seimo nutarimu socialdemokratų balsais patvirtintose išvadose, be kita ko, sakoma, kad kaltinimai buvusiam prezidentui R.Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui J.Borisovui yra nepagrįsti, „atsakomybė už dekretą dėl pilietybės suteikimo tenka ne prezidentui, o jį kontrasignavusiam vidaus reikalų ministrui“.

Tuo metu vidaus reikalų ministro pareigas ėjo dabartinis teisingumo ministras J.Bernatonis.

Už išvadas iš viso balsavo 25 socialdemokratai, tarp jų Seimo vicepirmininkai Gediminas Kirkilas, Algirdas Sysas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Pats J.Bernatonis balsavime nedalyvavo.

Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė komentuodama situaciją BNS tokį balsavimą paaiškino neapsižiūrėjimu, tuo pačiu pabrėžė, jog Seimo patvirtintos laikinosios komisijos išvados, kurios turėtų padėti reabilituoti per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintą „tvarkietį“ R.Paksą, didelės politinės reikšmės neturi.

„Neapsižiūrėjom su tuo ministru. Tiesiog, matyt, pasinaudota šventiniais niuansais ir kai ką pražiūrėjome“, – situaciją iš karto po balsavimo praėjusį trečiadienį BNS pakomentavo I.Šiaulienė.

Už išvadas balsavęs parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas prisipažino, kad išvadų tekstas jam kėlė abejonių, bet jis pakluso partinei drausmei. „Čia, aišku, toks abejotinas teiginys (dėl atsakomybės ministrui - BNS). Manau, dar viskas ne iki galo išspręsta. Taip nusprendė frakcija (balsuoti už išvadas), nes nepavyko išspręsti konstituciniu keliu. Aš paklusau frakcijos disciplinai, nors turiu abejonių dėl kai kurių punktų“, – tvirtino G.Kirkilas.

Praėjusį trečiadienį Seimas pritarė pernai rugsėjį parašytoms laikinosios komisijos išvadoms, kuriose teigiama, kad R.Paksas neatliko tų veikų, kuriomis kaltintas, ir tai duoda Seimui teisinio pagrindo naujai įvertinti jam apkaltos tvarka keltus kaltinimus. Anot išvadų, prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

„Tvarkiečio“ K.Komskio vadovaujamos laikinosios komisijos išvados iš stalčiaus ištrauktos po to, kai gruodį Seime neužteko balsų priimti Konstitucijos pataisą, kuri būtų leidusi per apkaltą iš pareigų pašalintam asmeniui po dešimties metų kandidatuoti į Seimą ir į prezidentus.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo atleistas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.

Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš trejetą metų yra konstatavęs, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui J.Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.