Anot jo, situaciją dar buvo galima pagerinti, tačiau J. Pagojus pasielgė priešingai. „Gali atsistoti ir pasakyti – taip, aš turiu tokią problemą. [...] Viskas tada būtų gerai, tačiau baisiausias dalykas, kurį pasakė ministras – tai gana lengvas pažeidimas“, – atkreipia dėmesį A. Katauskas.

Dėl ministro sutaria visi

Situaciją galima vertinti skirtingai, tvirtina A. Katauskas, tačiau aišku viena – dėl paskirtojo ministro visi sutaria: „Akivaizdu, kad ir paskirtojo premjero, ir prezidentūros, ir policijos, ir socialdemokratų nuomonės sutampa – šis žmogus tinkamas eiti teisingumo ministro pareigas, vadinasi, mes turbūt nebekalbame apie tai, kad šis nusižengimas galėtų būti realiu pagrindu pasitraukti.“

Specialisto nuomone, šio įvykio nebepavyks iškelti taip, kad dėl opozicijos pastangų ar viešosios nuomonės J. Pagojus pasitrauktų pats ar būtų priverstas pasitraukti. „Turime pripažinti, kad visos šalys, dalyvaujančios šiame įvykyje vienokia ar kitokia forma gana stipriai nukenčia. Prezidentūra, kuri sakė, kad ateina naujo tipo vyriausybė, naujo tipo politikai ir žmonės balsavo už naujo tipo valdžios atstovus, dabar turi bandyti sukti uodegą, sakyti – mes nežinojome. Prezidentūros pasakymas „žinome, kad teisės atimtos, tačiau nežinome už ką“... Kaip galima nepaklausti, jei yra atimtos teisės? Tai nėra kiekvienos dienos įvykis“, – atkreipia dėmesį A. Katauskas.

Turime pripažinti, kad visos šalys, dalyvaujančios šiame įvykyje vienokia ar kitokia forma gana stipriai nukenčia. Prezidentūra, kuri sakė, kad ateina naujo tipo vyriausybė, naujo tipo politikai ir žmonės balsavo už naujo tipo valdžios atstovus, dabar turi bandyti sukti uodegą, sakyti – mes nežinojome.

Jis akcentuoja ir tai, kad J. Pagojaus paskyrimas teisingumo ministru kompromituoja ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), kuri į Seimą ėjo garsiai skelbdama apie vieną pagrindinių savo vertybių – kovą su alkoholizmu.

„Buvo vartojama gana aštri retorika. [...] Dabar jie lyg ir pradeda sakyti, kad alkoholio vartojimas savaime nėra blogai, tiesiog žmogui tai bus pamoka ir t. t. Vadinkime daiktus savo vardais – tai skamba kaip išsisukinėjimas“, – pabrėžia A. Katauskas.

Viešųjų ryšių specialisto teigimu, socialdemokratai, sakydami, kad apie J. Pagojaus nusižengimą nežinojo, taip pat tarsi bando pateikti, kad, jei apie tai būtų žinoję, ši informacija būtų turėjusi įtakos sprendimo priėmimui.

„Tačiau dabar, kai, galima sakyti, šaukštai po pietų, visi jie šiek tiek nukentėjo, šiek tiek nudegė pirštus. Matydami, kad visi yra vienoje valtyje, jie nekuria spaudimo, kuris turėtų paraginti viešąją erdvę prispausti paskirtąjį ministrą ir tuos pačius socialdemokratus pasitraukti“, – sako A. Katauskas.

Lūkesčius dėl reputacijos atgaivinimo siūlo pamiršti

A. Katauskas „valstiečiams“ siūlo pamiršti lūkesčius, kad gali būti atgaivinta Seimo, vyriausybės ar ministerijų reputacija. „Tai galima pamiršti bent jau Teisingumo ministerijos atžvilgiu, nes vis dėlto ir paties J. Pagojaus retorika skamba gana įdomiai – aš tuo metu nebuvau ministru, man galioja visai kitos taisyklės. Tai keistoka. Juo labiau kad kalbame ne apie kažką, o apie teisingumo ministrą“, – vertina A. Katauskas.

K. Kavolėlio / BFL nuotr.

Jo nuomone, keistokai skamba ir Ramūno Karbauskio vertinimas: „Pono R. Karbauskio komentarai dėl netgi ne jo, o socialdemokratų partijos atstovo  [keisti] – jam bus pamoka ir jis [J. Pagojus] bus labai aršus ir stiprus, priimant tam tikrus sprendimus dėl alkoholio vartojimo ateityje. Matau tam tikrą įkaito pozicijos susiformavimą“, – pastebi A. Katauskas.

Specialisto aiškinimu, susidaro tokia situacija, kad teisingumo ministras neturi teisės nepritarti „valstiečių“ siūlomoms alkoholio ribojimo priemonėms, nes iš karto būtų priminta apie jo vairavimą išgėrus.

„Žinoma, galime tikėti, kad tokie kandidatai patys pasitrauks iš ministro postų. To neįvyks, tačiau jo pasitraukimas, mano nuomone, būtų sveikesnis tiek pačiai vyriausybei, tiek prezidentūrai, tiek socialdemokratų partijai“, – įsitikinęs A. Katauskas.

Jo nuomone, J. Pagojui pasisekė, nes jo kandidatūra ir atliktas nusižengimas tiesiog „praslydo pro prezidentūros, vyriausybės gynybines linijas. [...] Galbūt per skubėjimą ar pan. Kitu atveju, manau, prezidentūros principingumas būtų visai kitoks. Įvaizdžio prasme nukenčia visi. Žmonės, sakantis „palaukit palaukit, vadinasi, nė velnio negalioja jokios naujos taisyklės ir nė velnio niekas nepasikeitė“, [...] savotiškai teisūs“, – pripažįsta A. Katauskas.

Anot jo, dėl šios situacijos LVŽS prarado vieną iš stipriųjų savo pusių. Viešųjų ryšių specialisto tvirtinimu, jei pats ministras būtų laikęsis kitokios pozicijos, dabar jo nusižengimas neatrodytų toks baisus. 

„Gali atsistoti ir pasakyti – taip, aš turiu tokią problemą. Žinoma, tai reikia pasakyti pačiam, o ne tada, kai žiniasklaida apie tai sužino pati. Reikėtų pasakyti – tai man pamoka, dabar dėsiu daugybę pastangų. Viskas tada būtų gerai, tačiau baisiausias dalykas, kurį pasakė ministras – tai gana lengvas pažeidimas“, – atkreipia dėmesį A. Katauskas.

Nenorėjo daryti spaudimo

Pasisakymas apie užimamas teisingumo viceministro pareigas pareigūnams galėjo atrodyti kaip spaudimas, LRT RADIJUI sako J. Pagojus. Pasak jo, to daryti nesinorėjo: „Tai nebūtinai būtų skambėję kaip spaudimas, bet toks įspūdis galėjo susidaryti. Aukštų pareigų pabrėžimas galėjo būti traktuojamas kaip spaudimas, norėjau, kad mane vertintų kaip eilinį pilietį. Pareigūnai nesakė, kad būtų mane atpažinę.“

Gali atsistoti ir pasakyti – taip, aš turiu tokią problemą. Žinoma, tai reikia pasakyti pačiam, o ne tada, kai žiniasklaida apie tai sužino pati.

J. Pagojus tikina iš karto po įvykio apie informavęs savo vadovą. „Kitą rytą su juo susitikau ir pasakiau, kad esu pasiruošęs atsistatydinti, išdėsčiau aplinkybes. Jis atsistatydinimo nepriėmė. Aš visa tai komentuoju paprastai – tai įvykis, nutikęs prieš pusantrų metų. Iš pradžių nesijaučiau padaręs tą nusižengimą, todėl teisiniu keliu siekiau įrodyti savo teisybę. Man nepavyko, bet teismo sprendimą aš gerbiu, jį vykdau“, – teigia pašnekovas.

J. Pagojaus tvirtinimu, jam tai buvo pamoka, bet ne jis turi spręsti, ar yra vertas ministro priesaikos: „Kol kas jaučiu pasitikėjimą iš ministro pirmininko ir už tai dėkoju. Manau, kad pagrindinė šio įvykio žinia yra tokia – net labai lengvas nusižengimas gali turėti ilgalaikių pasekmių.“

Pašnekovas tvirtina, kad kai buvo nubaustas, dar neturėjo ministro pareigų. „Skirtumas tarp viceministro ir ministro yra tai, kad ministras – vyriausybės narys, o tai viena iš trijų valdžios šakų. Viceministras yra valstybės tarnautojas, pavaldus ministrui. Tik vakar pasirašytas dekretas, kuriuo buvau paskirtas, jokių naujų įvykių nėra ir negali įvykti“, – sako J. Pagojus.

Įsitikinęs policijos pareigūnų atsparumu

Policijos departamento viešųjų ryšių vadovas Ramūnas Matonis, komentuodamas J. Pagojaus pasisakymą, teigia nemanantis, kad šiais laikais policijos pareigūnams galima daryti spaudimą sakant savo pareigas: „Pareigūnai tokiam spaudimui yra atsparūs ir tikrai nepasiduoda. Kiekvieną dieną jiems tenka sulaikyti įvairaus rango asmenų – ir užimančių labai aukštas pareigas, ir eilinių piliečių.“

Pasak R. Matonio, pareigūnai neturi prievolės sužinoti ir įrašyti sulaikyto žmogaus pareigas. „Tai asmens reikalas. Jei jis pasako, kur dirba ir kokios jo pareigos, tai įrašoma. Jei ne, grafa lieka neužpildyta. Taip, mes pasisakome už kuo didesnį viešumą ir, jei bus pakeistas administracinių teisių pažeidimo kodeksas, o mūsų registrai susieti su valstybės tarnautojų registru, mes tikrai esame už tai“, – tikina pašnekovas.

Paklaustas, kodėl policija informuoja apie bet kokį žinomą valstybės pareigūną, o šiuo atveju buvo tylima, R. Matonis teigia, kad pareigūnai nežinojo apie J. Pagojaus pareigas: „Jei jie būtų žinoję, jei J. Pagojus būtų pasakęs, tai automatiškai, kitą dieną ši informacija būtų paviešinta.“

Tikrinti kiekvieno asmens pareigūnai neprivalo

Anot R. Matonio, pareigūnai per metus surašo apie pusę milijono administracinių teisių pažeidimo protokolų, tad neįmanoma patikrinti kiekvieno asmens darbovietės ir pareigų. „Teisingumo ministerijoje ir valstybės tarnyboje dirba daug asmenų, kurie nėra vieši – tai darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, aptarnavimo padalinių darbuotojai ir t. t. Jei būtų priimtas sprendimas, kad reikia tikrinti kiekvieną, mes tai darytume. Tačiau šiuo metu tokios prievolės nėra ir pareigūnai to neprivalo daryti“, – aiškina pašnekovas.

R. Matonio tikinimu, jei policijos pareigūnai atpažįsta asmenį, kuris yra viešas, visuomet pažymima, kas jis yra: „Šiuo atveju, kiek teko kalbėti su pareigūnu, forminusiu įvykį, jam tai buvo eilinis pilietis. Tačiau, juk teismo posėdžiai irgi vieši, to viešumo yra. Galbūt kurį laiką viešumo asmuo išvengė, bet tokie įvykiai vėliau išlenda.“

Pašnekovas sako siūlantis visiems aukštas pareigas užimantiems žmonėms pasisakyti apie tai iš karto – tai bus užfiksuota, paviešinta ir tą istoriją galima pamiršti.

Paklaustas, ar galėjo įvykti koks nors susitarimas tarp pareigūno ir J. Pagojaus, R. Matonis tvirtina tokių duomenų neturintis. „Mes negalime apie tai kalbėti, nėra duomenų. Tai buvo viešas reidas, kuriame dalyvavo nemažai pareigūnų, tad to įvykti negalėjo“, – aiškina jis.

J. Pagojus, kaip sako R. Matonis, administracine tvarka yra baustas keturis kartus: „Tai kelių eismo taisyklių pažeidimai, vairavimas neblaiviam, greičio viršijimas ir kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant.