Nuo pareigų nušalintas Utenos rajono meras socialdemokratas Alvydas Katinas neigia įtarimus kyšininkavimu.

Neigia įtarimus

„Graudžiai juokinga istorija, aš tikrai jokių kyšių nepaėmiau, kad ir kito naudai, ir aš tai pabandysiu įrodyti. Gyvenime nesu jokiems asmenims, kurie galėtų padėti, daryti įtaką, nei dešros nuvežęs, o apie namų remontus žmogui, kurio aš, tiesą sakant, kurios pavardę ir vardą irgi sužinojau įtarimuose, nes galvojau, kad tai kitas asmuo, bet aš galvojau, kad tas namelis priklauso kitam asmeniui?.. Aš negaliu prisiimti, ko nedariau. Ar jūs įsivaizduojate, kaip meras reikalauja suremontuoti namelį žmogui, kurio jis nepažįsta?“ - įtarimus kyšininkavimu BNS komentavo A.Katinas.

Politikui pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo, jis dviem mėnesiams nušalintas nuo mero pareigų. Neoficialiomis žiniomis, Utenos meras socialdemokratas A.Katinas  įtariamas reikalavęs kyšio ministro pirmininko sekretoriato buvusios vadovės Džiuljetos Žiugždienės naudai. Jis vienos įmonės vadovo esą prašė suremontuoti D.Žiugždienei priklausantį namą Utenos rajone.

„Man pateikti įtarimai, jie labai žiaurūs, su tokiais žodžiais - reikalavo kyšio. Įsivaizduokite, meras iš akcinės bendrovės reikalavo kyšio, išvardytas darbų sąrašas, darbų, kurių gyvenime nesu girdėjęs, niekas į mane nesikreipė, namelio antro aukšto kažkokie perstatymai, aš pirmą kartą viską perskaičiau įtarimuose“, - tvirtino socialdemokratas.

„Aš nežinau, visa ši istorija daugiau literatūrinė. Suvedė kažkokius faktus, buvo pradžia, (...) bet aš turiu pilną teisę, pagal įstatymą, siunčiu (darbuotojus) ir pas neįgaliuosius, ir pas daugiavaikes, ir pas išgeriančius, ir pas blaivius, nes tai mūsų savivaldos funkcija. Tai kadangi siuntei, kadangi akcinė bendrovė, po to rado, kad akcinė bendrovė su užsakove nepabaigus galų finansinių, tai reiškia, tu liepei, o kadangi akcinė bendrovė su užsakove turi kažkokių finansinių neatsiskaitymų, reiškia, ne tik liepei, bet ir neatsiskaityta - vadinasi, liepei nemokamai“, - kalbėjo meras.

„Įvardijo sumą, 2 tūkst. eurų, mano akys didžiulės, surašė darbų sąrašą, kur aš gyvenime nei sapne nesu girdėjęs, nei tuo labiau liepęs dirbti, nei manęs kas būtų prašęs“, - įtarimus komentavo A.Katinas.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos Utenos rajone įtarimai pateikti dviem asmenims, trečiasis - „Utenos melioracijos“ vadovas Liuonius Purvinis apklaustas specialiuoju liudytoju.

Antradienį STT pranešė, kad tiriant galimą Utenos rajono savivaldybės mero socialdemokrato A.Katino kyšininkavimą, politikas nušalintas nuo pareigų. Šis nušalinimą planuoja skųsti teismui.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) antradienį pranešė, kad A.Katinas dėl pateiktų įtarimų suspenduoja narystę partijoje. Plačiau situacijos LSDP nekomentuoja.

Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Teiks apeliaciją

Kyšininkavimu įtariamas Utenos meras socialdemokratas Alvydas Katinas skųs sprendimą jį dviem mėnesiams nušalinti nuo pareigų.

„Be abejo, aš šiandien apeliaciją pateiksiu, jaučiuosi prastai, kaip žmogus pasiryžęs laikytis (draudimo bendrauti su tam tikrais asmenimis) ir tada gaunantis užkardymo priemonę. Jautiesi prastai, kaip koks paskutinis nusikaltėlis, žmogžudys ir panašiai“, - BNS ketvirtadienį sakė meras.

Jis taip pats stebėjosi teisėsaugos prašymu jį nušalinti ir tvirtino, jog dar iki įtarimų pateikimo, jei būtų norėjęs, būtų galėjęs aiškintis tyrimo detales, tik to nedaręs ir dar viešai deklaravęs.

„Kai aš jau žinojau, kad daromas tyrimas, akcinės bendrovės kažkokios, daromos kratos, administracijos darbuotojai apklausiami, aš nebuvau joks įtariamasis, aš galėjau aiškintis, ką ten tu pasakei, visa kita, bet aš net darbo klausimais nebendravau, nors man nebuvo uždrausta, o ketvirtadienį man pateikiami įtarimai ir švelniausia kardomoji priemonė - nebendrauti su tam tikrais asmenimis. Penktadienį sukviečiu posėdį, visą valdžią, išdėstau, kad man uždrausta su tais ir tais asmenimis bendrauti, kad aš turiu laikytis šventai ir nurodau, kad niekas nebandytų jų tardyti, domėtis, daryti savo tyrimo, o pirmadienį 8.15 jau gaunu, kad esu nušalinimas, nes galiu trukdyti tyrimui, paveikti pavaldinius“, - pasakojo socialdemokratas.

„Mane aišku nuteikia prastai - kai aš galėjau tai daryti, nei su vienu nebendravau, nors man nebuvo draudžiama. Ir kai žmogus viešai ir šventai pasiryžęs laikytis užkardymo priemonių, už kelių dienų atsiunčiama, kad jis gali trukdyti. Tai jis galėjo trukdyti, jei norėjo, kai tai buvo leidžiama pagal įstatymus“, - kalbėjo nuo pareigų nušalintas meras.

Atliekant tyrimą dėl galimo kyšininkavimo Panevėžio miesto apylinkės teismas Utenos merą dviem mėnesiams nušalino nuo pareigų. Jam taip pat skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas kelia versiją, jog sprendimas nušalinti socialdemokratą A.Katiną neteisėtas, nes dėl Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą nušalinimą leidžiantis Baudžiamojo kodekso straipsnis sustojo galioti.

„Mane stebina ir prokurorų kreipimasis į teismą dėl nušalinimo, ir teismo sprendimas. Tiek prokurorai, tiek teisėjai turi primti sprendimus vadovaudamiesi įstatymais. Kaip galima nušalinti asmenį nuo pareigų, jei įstatymas dėl nušalinimo negalioja? Rugsėjo 14 dieną Seimas priėmė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Baudžiamojo kodekso 157 straipsnio, t. y. nušalinimo nuo pareigų. Konstitucinis Teismas rugsėjo 25 dieną priėmė sprendimą dėl tokio kreipimosi priėmimo nagrinėti. Konstitucijos 106 straipsnis skelbia, kad tais atvejais, kai kreipiasi Seimas dėl kurio nors įstatymo, jis nustoja galioti nuo to momento, kai priima KT nagrinėti. Vadinasi, šitas straipsnis negalioja, vadinasi, šis teismo sprendimas yra neteisėtas. Prokurorai, teisėjai turėjo žinoti tai“, - sakė J.Sabatauskas.

Seimas pradėdamas rudens sesiją nutarimu kreipėsi į Konstitucinį  Teismą prašydamas įvertinti nuostatą, kuri nenumato draudimo ar kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką. Kreipimesi keliamas klausimas, ar galima neleisti tiesiogiai išrinktam valstybės politikui eiti pareigų, kai jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tokios veikos padarymo. KT šį prašymą priėmė nagrinėti.

Konstitucija numato, kad „Seimo nutarimas ištirti, ar teisės aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą“.

Nušalinti A.Katiną nuo pareigų teismo prašė Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Pačebutas. Tačiau, kaip BNS teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyrius atstovė Rasa Stundžienė, prokuratūra nekomentuoja teismo sprendimų.

„Meras gali kreiptis dėl nutarties - teismas ir spręs, ar nutartis buvo teisėta, ar ne. Paliekame tai spręsti Panevėžio apygardos teismui“, - sakė R.Stundžienė.

Tuo metu Panevėžio apylinkės teismas nurodė atsižvelgęs į KT išaiškinimą, jog nuostata, leidžianti pareigūną nušalinti nuo pareigų, tam tikromis aplinkybėmis gali būti taikoma.

„Panevėžio miesto apylinkės teisme sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės (...) taikymo Alvydui Katinui, ikiteisminio tyrimo teisėja vadovavosi jai pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga bei taikė BPK 157 straipsnį (Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas) atsižvelgiant į KT pranešime nurodytas šios teisės normos sustabdymo ribas“, - rašoma teismo atsakyme BNS.

Tiriant galimą Utenos rajono savivaldybės mero socialdemokrato A.Katino kyšininkavimą politikas nušalintas nuo pareigų, šią savaitę pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Pareigūnai siekia išsiaiškinti, ar meras iš vienos akcinės bendrovės vadovo nereikalavo kyšio kito asmens naudai. STT šioje korupcijos byloje įtarimus yra pateikusi A.Katinui, taip pat - iš pareigų pasitraukusiai ministro pirmininko sekretoriato vadovei Džiuljetai Žiugždienei. BNS žiniomis, Utenos meras iš vienos bendrovės įtariamas reikalavęs kyšio D.Žiugždienės naudai.

Sprendimas neteisėtas

Sprendimas dėl įtarimų kyšininkavimu nušalinti Utenos rajono merą socialdemokratą Alvydą Katiną yra neteisėtas, nes dėl Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą nušalinimą leidžiantis Baudžiamojo kodekso straipsnis sustojo galioti, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas.

J.Sabatauskas per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį sakė nekvestionuojantis paties ikiteisminio tyrimo ir į jį nesikišantis, bet merui siūlo patiekti apeliacinį skundą ir neabejoja, kad sprendimas dėl nušalinimo bus pakeistas, nes jis priimtas vadovaujantis negaliojančia įstatymo nuostata.

„Mane stebina ir prokurorų kreipimasis į teismą dėl nušalinimo, ir teismo sprendimas. Tiek prokurorai, tiek teisėjai turi primti sprendimus vadovaudamiesi įstatymais. Kaip galima nušalinti asmenį nuo pareigų, jei įstatymas dėl nušalinimo negalioja? Rugsėjo 14 dieną Seimas priėmė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Baudžiamojo kodekso 157 straipsnio, t. y. nušalinimo nuo pareigų. Konstitucinis Teismas rugsėjo 25 dieną priėmė sprendimą dėl tokio kreipimosi priėmimo nagrinėti. Konstitucijos 106 straipsnis skelbia, kad tais atvejais, kai kreipiasi Seimas dėl kurio nors įstatymo, jis nustoja galioti nuo to momento, kai priima KT nagrinėti. Vadinasi, šitas straipsnis negalioja, vadinasi, šis teismo sprendimas yra neteisėtas. Prokurorai, teisėjai turėjo žinoti tai“, - sakė J.Sabatauskas.

Seimas pradėdamas rudens sesiją nutarimu kreipėsi į Konstitucinį  Teismą prašydamas įvertinti nuostatą, kuri nenumato draudimo ar kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką. Kreipimesi keliamas klausimas, ar galima neleisti tiesiogiai išrinktam valstybės politikui eiti pareigų, kai jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tokios veikos padarymo. KT šį prašymą priėmė nagrinėti.

Konstitucija numato, kad „Seimo nutarimas ištirti, ar teisės aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą“.

„Aš manau, kad Utenos meras turėtų pateikti apeliacinį skundą ir su nenuginčijamu argumentu - teismas vadovavosi negaliojančiu įstatymu, todėl tokio sprendimo būti negalėjo būti. Aš neanalizuoju peripetijų, dėl ko taip padaryta, koks ikiteisminis tyrimas vyksta, tegu ikiteisminis tyrimas vyksta, visiškai nenoriu jam daryti kokios nors įtakos, bet toks (sprendimas negalimas)“, - sakė Seimo TTK vadovas.

Tiriant galimą Utenos rajono savivaldybės mero socialdemokrato A.Katino kyšininkavimą politikas nušalintas nuo pareigų, šią savaitę pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Pareigūnai siekia išsiaiškinti, ar meras iš vienos akcinės bendrovės vadovo nereikalavo kyšio kito asmens naudai. STT šioje korupcijos byloje įtarimus yra pateikusi A.Katinui, taip pat - iš pareigų pasitraukusiai ministro pirmininko sekretoriato vadovei Džiuljetai Žiugždienei. BNS žiniomis, Utenos meras iš vienos bendrovės įtariamas reikalavęs kyšio D.Žiugždienės naudai.