„Man atrodo, kad didesnė grėsmė – tai, kaip ES institucijos traktuoja Lenkiją“, – kalba A. Jokubaitis. Tuo metu politologas Šarūnas Liekis situaciją Lenkijoje vadina „orbanizacija“, ir nors, jo teigimu, tai vertintina griežtai neigiamai, Lietuvos politikai turėtų ieškoti neutralesnės pozicijos.

Lenkijoje vykstančia teismų reforma, kurią vadina krypimu nuo demokratinių normų, nepatenkinta ES savo valstybei narei rengia sankcijų paketą. Vokietija ir Prancūzija remia sprendimą, kad turėtų būti aktyvuotas ES susitarimo straipsnis, kuris priartintų Lenkiją prie teisės balsuoti suspendavimo. Lietuvos žiniasklaidoje svarstoma, kad, jei tektų balsuoti dėl sankcijų Lenkijai, Lietuva greičiausiai susilaikytų.

Lietuva jau priėmė sprendimą Jungtinėse Tautose balsuoti prieš JAV poziciją dėl Jeruzalės. Dabar, atrodytų, nenorima aiškiai solidarizuotis su Lenkija. Abi šalys yra Lietuvai itin svarbios NATO strateginės partnerės. Ar Lietuvos pozicija susilaikant Lenkijos klausimu tikrai būtų tinkama?

Š. Liekis: Lietuvos interesas – tarptautinės teisės rėmimas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Š. Liekis pažymi, kad, kalbant apie strateginių partnerių pozicijos palaikymą, lietuviškame kontekste susiduria du požiūriai.

„Vienas – remsime dabartinę JAV administraciją, kad ir kokius klausimus ji keltų, netgi ir tokius abejotinus, kaip dėl Jeruzalės. Kita pozicija – turime labiau solidarizuotis su ES, matyti, ką kalba kiti mūsų sąjungininkai, ne tik JAV.

Turime matyti platesnį kontekstą, tarptautinės teisės kontekstą. Na, tarkime, balsavimo dėl Jeruzalės atveju turėtume pabrėžti vieną klausimą – kodėl mes turėjome balsuoti kaip JAV ir Lenkija, o ne kaip Švedija, Prancūzija, Vokietija? Perlenkimas į vieną ar į kitą pusę, ypač mažai valstybei, nėra labai naudingas. Juolab kad tas balsavimas turėjo implikacijų Lietuvos laikysenai dėl Ukrainos, Krymo legalumo. Kadangi Jeruzalės klausimas tarptautinės teisės priemonėmis nėra iki šiol išspręstas, Lietuva laikėsi tinkamos pozicijos“, – tikina Š. Liekis.

Dėl Lenkijos, pasak pašnekovo, Lietuva turi aiškiai pasakyti, už ką ji yra – ar ji už demokratiją. Lietuvos interesas, Š. Liekio teigimu, turėtų būti visokeriopas tarptautinės teisės, ES integracijos, tarptautinių instituciijų (JT, UNIESCO), europinio solidarumo rėmimas.

„Kaip šiame kontekste atrodo Lenkijos klausimas? Aš būčiau radikalesnių sprendimų šalininkas, tačiau turime matyti platesnį geopolitinį, tarptautinės teisės kontekstą, ir sprendimų priėmėjams tai nėra taip lengva. Jei palaikysime tai, kas vyksta, remsime „orbanizaciją“, demokratijos eroziją. Būčiau radikalesnis, tačiau, jei būčiau politikoje, ko gero, ieškočiau neutralesnės pozicijos. Kadangi tos draugystės, partnerystės su Lenkija buvo visaip siekiama, Lietuva veikiausiai nebus drastiškų žingsnių šalininkė“, – kalba Š. Liekis.

Nereikėtų deginti tiltų

Politologas, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad testų, kada Lietuvai reikės pasirinkti vieną ar kitą pusę, tik daugės, vienas iš jų – galimas balsavimas dėl sankcijų Lenkijai.

„Esame vokiškojoje geopolitinėje erdvėje, matome natūralią Vokietijos lyderystę, tačiau ta lyderystė mums gali kainuoti tam tikrus sprendimus, kurių vokiečiai labiau norėtų. Kai kada tai gali būti gerai, o kai kada – labai rimta dilema. Klausimas dėl Lenkijos ir ES sankcijų jai būtų rimta dilema.

Tiltų nereikia deginti nei su viena, nei su kita puse, bet jokiu būdu nevalia prisijungti prie Vakarų europiečių choro, pasmerkti lenkus, esą jie savo valstybėje konstruoja pusiau autoritarinį demokratinį valstybės valdymą.

Jei nepalaikysime lenkų, neatrasime diplomatinės formulės, neįeidami į bendrą smerkiantį chorą, iškils  branduolio ir periferijos, Višegrado šalių izoliavimo klausimas. Turėkime mintyje, kad NATO Rytų flango lygiu Lenkija yra pagrindinis gravitacijos centras, NATO gynybos prasme jie yra branduolys, o gerėjančių santykių su lenkais kontekste būtų keista, jei neparemtume jų, nerastume tam diplomatinės formulės“, – tikina L. Kasčiūnas.

Politiko manymu, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas tokį balsavimą vetuos, tad vienbalsiškumo šiuo klausimu ES tikrai nebus, tačiau, parlamentaro teigimu, Lietuva turėtų stengtis išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų pusių.

„Suprantama, kad tiltų nereikia deginti nei su viena, nei su kita puse, bet jokiu būdu nevalia prisijungti prie Vakarų europiečių choro, pasmerkti lenkus, esą jie savo valstybėje konstruoja pusiau autoritarinį demokratinį valstybės valdymą. Tai yra valstybė, kuri demonstruoja savitą požiūrį į Europos integraciją, ateitį, turi savitą Europos viziją. Jų vizija – tautų Europa.

Lenkija yra vienas iš Europos forpostų, tik jis turi savarankišką požiūrį į tam tikrus dalykus, kaip antai migracijos politika. Matant tam tikras migracijos tendencijas, tampa akivaizdu, kad lenkai yra daugiau teisūs nei neteisūs. Lenkija yra mūsų strateginė partnerė, tačiau vokiškosios Europos pagreičio įgavimas rodo, kad jos balsas stiprėja ir verčia ieškoti vidurio kelio. Tikiu, kad sprendimą rasime, tačiau jei man reikėtų rinktis – balsuoti už sankcijas ar prieš, aš balsuočiau prieš“, – kalba parlamentaras.

Pavojinga ne Lenkijos, o ES pozicija

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius A. Jokubaitis sako besitikintis, kad, jei tektų balsuoti dėl sankcijų Lenkijai, Lietuva bent jau susilaikytų, mat turi labai vienpusišką supratimą apie savo kaimynę.

„Duok, Dieve, kad bent susilaikytų. Lietuvoje išvis reikėtų pasakyti, kad reikia baigti šią sankcijų politiką. ES sudaryta ne tam, kad ieškotume progų vienas kitam pritaikyti sankcijas. Tokiu atveju niekada neturėsime alternatyvų, šioje sąjungoje niekada nebus galima ieškoti kažko naujo, viskas bus pasmerkta stagnacijai. Tai, ką daro Lenkija, yra iššūkis tam tikrai demokratijos sampratai, tačiau tai nėra iššūkis demokratijai.

Yra daugybė dalykų, kurie mus visuomet skiria nuo Vakarų Europos. Tai – istorija, visai kita patirtis. Mintis, kad Lenkijoje kyla grėsmė demokratijai, yra visiškas nesusipratimas. Man atrodo, kad didesnė grėsmė yra tai, kaip ES institucijos traktuoja Lenkiją. Dabartinė Lenkijos valdžia turi Lenkijos žmonių palaikymą, pritarimą, ir jie nedaro nieko, kas būtų nukreipta prieš demokratiją, tačiau iš Briuselio ateinantis sumanymas įsiterpti į vidinius valstybės ginčus, politiką, veikia prieš pačią ES. Tai primena, ką esame patyrę Sovietų Sąjungos laikais, kai „Didysis brolis“ nutaria pamokyti, kad kitiems nesinorėtų elgtis taip, kaip anie elgiasi. Tai net blogiau apibūdina ES nei pačią Lenkiją“, – tvirtina A. Jokubaitis.

Jis, kaip ir parlamentaras L. Kasčiūnas, sako netikintis, kad prieš Lenkiją bus imtasi sankcijų – to padaryti neleis vengrai ir, greičiausiai, kitos Vidurio Europos valstybės.

„Tačiau manau, kad lenkai šioje situacijoje labai gerai mato Lietuvos poziciją, kuri man yra tiesiog nesuprantama. Aš suprantu, kad ši šalis yra stipriai pasidalijusi viduje, bet matyti tik vieną šio pasidalijimo pusę yra neleistina. Lietuvos žiniasklaida nė vienu momentu nepateikė viso Lenkijos įvykių vaizdo, šalies padėtis yra vaizduojama vienpusiškai. Bet kuris besidomintis situacija ir skaitantis Lenkijos žiniasklaidą žmogus galėtų tai paliudyti. Nereikia palaikyti vienos pozicijos, tačiau reikia norėti matyti ir parodyti abi.

ES reikės laiko suprasti Lenkijos poziciją, bet tai, kad mes, lietuviai, būdami bendroje erdvėje, siejami istorinės patirties, neturime Lenkijos pozicijos supratimo ir netgi noro įsigilinti į ją, rodo ne Lenkijos visuomenės nesveikatą, o Lietuvos visuomenės patologijas. Kas geriau – Lenkijos įtampos ar lietuviška pelkė? Tos įtampos duos kažką naujo, o ar iš Lietuvos pelkės išaugs kažkas naujo, turiu abejonių. Ten polemizuoja dvi pusės, tuo metu Lietuva net neįsivaizduoja tokios aštrios polemikos. Tokia yra politinė kova, lenkai šiuo metu turi politiką, o mes turime viešąjį administravimą“, – kalba A. Jokubaitis.

Politikos filosofo manymu, anksčiau ar vėliau į ieškojimus panašia kryptimi, kokia tai daro lenkai, leisis ir lietuviai. „Kai yra ieškojimai, nereikia manyti, kad viskas turi būti taip, kaip galvoja Briuselis. Lenkija, panašiai kaip ir kitos Vidurio Europos šalys, kovoja už savo suverenumą. Jos nenori išeiti iš ES, bet nori būti kitaip traktuojamos ES. Jei Lietuva nenori būti kitaip traktuojama ES, tai yra jos problema.

Su Lenkija gyvename kaip du kaimynai, butas prie buto, bet esame susidarę visiškai neteisingą kaimyno padėties vaizdą. Lietuva kaimynystę aukoja, mano galva, kitiems nesuprantamiems interesams, dėl kurių vėliau patys kentėsime“, – svarsto LRT.lt  pašnekovas.