Jeigu Dalia Grybauskaitė dalyvaus Prezidento rinkimuose ir juos laimės, tai iš naujo tvirtindama Ministrų Kabinetą, ji darys didelį spaudimą socialdemokratams sudaryti Vyriausybę su konservatoriais, mano politologas Kęstutis Girnius.

Valdančioji koalicija ne juokais susikibo dėl euro įvedimo 2015-aisiais. Socialdemokratai liko, galima sakyti, be partnerių paramos. „Tvarka ir teisingumas“ siūlo dėl euro surengti referendumą, Lenkų rinkimų akcija – neskubėti, nes euras gali turėti neigiamų pasekmių ekonomikai, o Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad Lietuvai prisijungus prie euro zonos žmonės pradės badauti.

Premjeras Algirdas Butkevičius tokius L. Graužinienės žodžius pavadino politiniu šantažu kvepiančia retorika ir pareiškė paliksiantis premjero postą, jei Lietuva 2015-aisiais neturės euro. Šią savaitę ginčai pasiekė apogėjų ir aistros ėmė rimti. Tiesa, prieš tai socialdemokratai užsitikrino konservatorių paramą. Jei galima susivienyti dėl euro, kodėl negalima dėl kitų strateginių projektų? Vėl atgimė pasvarstymai apie „vaivorykštės“ koaliciją.

Retorika mainosi

Pirmiausia, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pritilo dėl minimalios algos didinimo iki 1509 litų, jei būtų įvestas euras. Po kelių dienų premjeras Algirdas Butkevičius, nematęs galimybių kelti minimalios algos, bet pareiškęs, kad atsistatydins, jei nebus euro, darkart pabendravęs su Seimo Pirmininke, pamatė tokią galimybę ir pažadėjo, kad L. Graužinienė įsibėgėjančiam procesui dėl euro netrukdys.

Kodėl premjeras toks tikras, kad L. Graužinienė nebekliudys? Gal dėl to, kad jau užsitikrino konservatorių paramą. Šią savaitę surengtame konservatorių ir socialdemokratų pasitarime teigta, kad euras – svarbiausias.

„Suprantama, kad toks kvietimas socialdemokratams labiau reikalingas tam, kad jie galėtų šiek tiek drausminti savo partnerius. Tai mes vardan svarbių tikslų sutinkam ir tokį vaidmenį suvaidinti“, – sakė Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius.

Politikos apžvalgininkų nestebina konservatorių ir socialdemokratų susitarimai dėl euro. Esą šiuo klausimu abi partijos sutaria, nors tikslai ir skiriasi.

Socialdemokratams rūpi euro įvedimo nauda – gerėtų finansinė šalies padėtis, tad daugiau pinigų būtų galima skirti visuomenėje populiarioms iniciatyvoms įgyvendinti. Konservatoriai į eurą žiūri labiau strategiškai, kaip į galimybę integruotis su Vakarų Europa ar progą nutolti nuo Rusijos.

Koalicijos ateitį lems V. Uspaskicho sėkmė teisme?

Po partijų susitikimo kilo daug kalbų apie galimus susitarimus dėl „vaivorykštės“ koalicijos. Ir socialdemokratai, ir konservatoriai sako kol kas apie tai nekalbantys. Politologai tokią galimybę vertina irgi atsargiai, nes koalicijos likimas greičiausiai priklausys nuo Darbo partijos idėjinio vado Viktoro Uspaskicho sėkmės teisme.

„Jei V. Uspaskichas sugebės išlikti aktyvus politikoje, tai reiškia, Darbo partija turės galimybę papulti į kitą Seimą ir dėl to reikės galvoti apie rinkimų taktiką, kaip partijai atrodyti paprastų žmonių gynėja. Tačiau jei V. Uspaskicho reikalai klostysis prastai ir panašės, kad politikoje jis kurį laiką nedalyvaus, tada, kaip esu sykį minėjęs, šitas Darbo partijos balius gali būti paskutinis daugeliui jos narių, esančių parlamente, todėl pasitraukti iš koalicijos, atiduoti šiltus postus, vadovavimą Seimui natūraliai jiems nesinorės“, – mano ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius.

Politologų manymu, Darbo partija puikiai supranta, kad žlugus koalicijai jie liktų ir be įtakos, ir be tribūnos, tad jiems toks scenarijus nėra naudingas. Būtent šis faktas esą ir leidžia premjerui bent kiek valdyti savo partnerius. Be to, ir patiems socialdemokratams koalicijos žlugimo atveju nebūtų saldu. Norėdami išlikti valdžioje jie būtų priversti pagalbos prašyti savo ideologinių priešų konservatorių, kurie ne prieš svarstyti tokį pasiūlymą.

„Vardan tam tikrų tikslų esame pasiruošę rasti teisingus ir atsakingus bei protingus sprendimus. Bet kartoju, mano pareiškimas nereiškia, kad mes kalbamės apie kažkokias „vaivorykštes“ ar panašius dalykus“, – tvirtina A. Kubilius.

Tik partnerių elgesys lems koalicijos permainas, teigia socialdemokratas Juozas Bernatonis. Tačiau ar permainos reikštų vaivorykštės koaliciją, abejoja ir patys socialdemokratai.

„Eidami į rinkimus, laimėję rinkimus, aiškiai pasakėme, kad su konservatoriais mes galime draugauti, bet koalicijoje nebūsime. Tą mes ir darome. Ir vargu ar būtume [jei iširtų dabartinė koalicija]“, – sako Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

Neaiškus ir A. Butkevičiaus likimas?

„Jei [į koaliciją] būtų pakviesti konservatoriai, jie reikalautų daugiau ministerijų ir turėtų aiškesnę poziciją. Ta prasme naujoji valdančiųjų koalicija nebūtų socdemų, bet būtų tokia bendra. Ir jei galėtų, tai socdemai norėtų jos išvengti“, – įsitikinęs politologas Kęstutis Girnius.

Konservatoriai žada palaikyti ne tik socialdemokratų siekį įsivesti eurą, bet ir kitus strateginius projektus, pavyzdžiui, Visagino atominės statybą. Būtent dėl valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo ir išlieka, nors ir maža, tačiau reali „vaivorykštės“ koalicijos galimybė.

Pasak politologų, socialdemokratai, matydami, kad negali suvaldyti Darbo partijos, geriau rinktųsi partnerystę su konservatoriais, nei, pavyzdžiui, praleistų galimybę įsivesti eurą. Teigiama, kad čia nereikia pamiršti ir prezidentės vaidmens. Jei ji nuspręs dalyvauti Prezidento rinkimuose ir juos laimės, tai iš naujo tvirtins Vyriausybę.

„Manau, kad prezidentė darys didelį spaudimą ragindama socialdemokratus sudaryti Vyriausybę su konservatoriais, kaip ji darė ir prieš pusantrų metų“, – sako K. Girnius.

Beje, neaiškus ir paties A. Butkevičiaus išlikimas poste. Kalbama, kad laimėjusi rinkimus, D. Grybauskaitė premjeru gali pasirinkti kitą socialdemokratą – Zigmantą Balčytį.