Prezidentūra teigia, kad teismai ir kitos teisėsaugos institucijos turi „ne automatiškai, o labai atsakingai ir gerai pasvėrus“ taikyti procesines prievartos priemones, kurios susijusios su intervencija į privatų žmogaus gyvenimą.

Tokią poziciją prezidentės spaudos tarnyba išsakė, komentuodama šią savaitę paskelbtą statistiką, kad teismai patenkina 99 proc. prokurorų prašymų leisti klausytis pokalbių telefonu ar gauti jų išklotines.

„Visos procesinės prievartos priemonės, kurios yra susijusios su intervencija į privatų žmogaus gyvenimą ir kitais žmogaus teisių ribojimais, teisėsaugos institucijų ir teismų turi būti taikomos ne automatiškai,o labai atsakingai ir gerai pasvėrus. Kiekvienu tokiu atveju turi būti laikomasi Konstitucijoje įtvirtintų visų žmogaus teisių garantijų ir vadovaujamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką“, - BNS nurodė prezidentės spaudos tarnyba.

Anot Nacionalinės teismų administracijos, pernai apylinkės teismai išnagrinėjo 12 tūkst. 332 prokurorų pareiškimus dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos.

Pareiškimai visiškai patenkinti 11 tūkst. 975 atvejais, patenkinti iš dalies - 203 atvejais. Teismai prokurorų prašymus atmetė 154 kartus - tai sudaro 1,2 procento.

Nacionalinės teismų administracijos atstovė spaudai Živilė Navickaitė-Babkin BNS sakė, kad šis skaičius „apima ir turinio kontrolę, ir kitus veiksmus, pavyzdžiui, išklotines be jokio turinio“.

Pasak jos, ši statistika atspindi atvejus, kai taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o duomenų pagal Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymus Nacionalinė teismų administracija neturi.

Panašios proporcijos buvo ir ankstesniais metais.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius BNS sakė, kad tokia statistika kelia nerimą, jog teismai nepakankamai rūpinasi žmonių privatumo apsauga.

„Tai reiškia, kad teismai automatiškai patenkina prokurorų prašymus ir nesigilina į reikalo esmę. Teismai turėtų jausti didesnę atsakomybę ir nepatenkinti tokių prašymų, apie kuriuos neturi tinkamos informacijos“, - sakė K.Girnius.

Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas teigė, kad teismai, leisdami klausytis asmenų pokalbių telefonu, „iš esmės turi remtis tik prokuroro pateikiama informacija: ją įvertinti, įsitikinti, ar prašoma įstatymus atitinkančių priemonių ir ar jos padės išaiškinti nusikaltimus“.

„Teismas prokuroro prašymą tenkina, jeigu yra pagrindas manyti, kad, klausantis elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą. Kiti atvejai – kylantis pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos“, - raštu atsiųstame komentare BNS teigė E.Laužikas.

Teisėjų tarybos pirmininkas pabrėžė, kad „žmogus, kuris daro nusikalstamą veiką, negali tikėtis privatumo, tačiau labai svarbu, kad peržengiant privatumo ribą viskas būtų atlikta pagal įstatymo reikalavimus“.

Lietuvos įstatymai leidžia klausytis ne tik įtariamųjų pokalbių telefonu - gali būti klausomasi bet kurių asmenų, jei teisėsauga turi pagrindą manyti, kad taip galima gauti duomenų apie nusikaltimą.

Premjeras Algirdas Butkevičius šią savaitę sakė negalintis vertinti teismų sprendimų, bet pabrėžė, kad „teismai tokius leidimus privalo duoti aiškiai įsigilinę į situaciją, įsitikinę tos priemonės būtinumu“.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas BNS teigė manantis, kad teismai turėtų principingiau vertinti prokurorų prašymus, tuo tarpu Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuodytė teigė mananti, kad tokią statistiką lemia prokurorų profesionalumas.

Nacionalinės teismų administracijos pateikiami duomenys neleidžia daryti išvados, kiek tiksliai žmonių pernai buvo klausomasi.

E.Laužikas teigė, kad konkretus patenkintų prašymų skaičius gali apimti ir pakartotinius prašymus, prašymus pratęsti taikomas priemones, prašymus, susijusius su pasikeitusiu asmens, kurio pasiklausoma, telefono numeriu. Kita vertus, vienu pareiškimu prokuroras gali prašyti leisti klausytis daugiau nei vieno asmens pokalbio.

Pernai pokalbių klausymasis buvo apskųstas septynis kartus, ir visais jais pripažinta, kad pokalbių klausytasi neteisėtai. Šiuos skundus pateikė naujienų agentūros BNS žurnalistai, jie vėliau gavo kompensacijas iš valstybės.

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė BNS sakė, kad pokalbių klausymasis neskundžiamas, nes „asmeniui toks apskundimas praktiškai neduoda jokių rezultatų arba jie būna labai nežymūs“.

Įstatymas įpareigoja teisėsaugą pranešti asmeniui apie tai, kad jo pokalbių buvo klausomasi. Pranešti būtina iškart, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei.

Teismai taip pat sankcionuoja žvalgybos atliekamus pokalbių pasiklausymus. Valstybės saugumo departamentas pranešė, kad pernai 1884 asmenų atžvilgiu atliko apygardų teismų sankcionuotus veiksmus, tokius kaip „telefoninio ar internetinio susižinojimo stebėjimas, patekimas į asmens privačią erdvę, jo dokumentų ir kitų daiktų apžiūra“.

Nacionalinė teismų administracija BNS informavo, kad duomenys apie tai, kiek tokio pobūdžio prašymų buvo atmesta, yra įslaptinta informacija.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad pokalbių telefonu klausymasis yra „labai rimtas kišimasis į asmens teises ir kad tik labai rimtos priežastys, paremtos pagrįstu įtarimu, kad asmuo gali būti įsitraukęs į rimtą kriminalinę veiklą, turėtų būti pagrindu juos sankcionuoti“.

Situaciją Moldovoje, kur 2005-2007 metais teismai patvirtindavo 98-99 proc. prašymų dėl pokalbių pasiklausymo, Strasbūro teismas pripažino rimtu argumentu pripažinti, kad šioje šalyje pažeidžiamos teisės į privatumą.