Seimas ketvirtadienį nedidele balsų persvara vėl ėmėsi siūlymo įteisinti balsavimą internetu per rinkimus bei referendumus.

Už atitinkamų pataisų projektų paketą po pateikimo balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 13, susilaikė 31 parlamentaras. Vieningai už elektroninio balsavimo įteisinimą balsavo liberalai, prieš arba susilaikė Lietuvos lenkų rinkimų akcija, taip pat pataisas palaikė didžioji dalis socialdemokratų, o kitų frakcijų atstovų balsai pasiskirstė perpus abiejose pusėse. Projektus toliau nagrinės Seimo komitetai.

Pataisas pasiūlę socialdemokratai teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad balsavimo internetu klausimas jau pakankami ilgai svarstomas institucijose ir visuomenėje, ir gyventojai idėją vertina palankiai, dar 2006 metais Seimas yra patvirtinęs balsavimo internetu koncepciją ir nustatęs pagrindinius principus.

„Įstatymų projektais siūloma įteisinti naują, prie šiuolaikinių techninių galimybių pritaikytą balsavimo formą - balsavimą internetu, ir skatinti rinkėjus aktyviau dalyvauti rinkimuose“, - pristatydamas projektus Seime sakė teisingumo ministras J.Bernatonis.

Pasak jo, nors nemaža dalis Lietuvos gyventojų pritaria elektroninio balsavimo įteisinimui, Seimas keliskart to siekiančius projektus yra grąžinęs iniciatoriams tobulinti.

Parlamentarams daugiausiai abejonių kėlė balsavimo skaidrumo ir slaptumo užtikrinimas, klausta dėl grėsmių falsifikuoti rinkimų rezultatus, įsilaužiant į sistemą ir t. t.

„Balsuojant mechaniniu būdu yra lengviau falsifikuoti rezultatus, iškreipti rinkėjų valią, ypač kai mes kalbame apie balsavimą namuose, balsavimą paštu, taip pat organizuoti rinkėjų papirkimą. Mes nematome neigiamų grėsmių, tos grėsmės daugiau yra psichologinės atskirų politikų galvose“, - sakė J.Bernatonis.

Konservatorių atstovas Rimantas Jonas Dagys kėlė klausimą dėl balsavimo sistemos saugumo dėl kibernetinių atakų.

„Kuri iš institucijų galėtų atlaikyti kibernetinę ataką iš mūsų kaimynų? Išaiškėjo, kad nė viena. Kaip šiuo atveju jūs elgsitės, jei visi rinkimų rezultatai bus rinkimų dieną sugadinti, kas prisiims atsakomybę?“ - klausė konservatorius.

„Konservatorių pozicija man yra suprantama, kadangi konservatyvūs žmonės visuomet pasisako prieš pažangą“, - skeptiškai projektus vertinantiems parlamentarams atsakė ministras.

Projektus palaikęs liberalas Gintaras Steponavičius tvirtino, kad internetinio balsavimo įteisinimas parodytų, ar šalis pasitiki savo piliečiais.

„Šitas balsavimas yra apie tai, ar pasitikime savo piliečiais, ar mes norime, kad į rinkimus ateitų daugiau žmonių, ar norime padaryti, kad šita šalis taptų modernesnė, ar norime galų gale, gerbiami konservatoriai, atsisakyti savo fobijų ir baimių, kurios neveda mūsų niekur. Jei jūs savo pinigais per internetinę bankininkystę jau dešimt metų esate įpratę saugiai naudotis, kuo šis sprendimas yra rizikingesnis?“ - klausė G.Steponavičius.

Pagal iniciatorių projektą, balsuojama būtų Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje. Balsavimo internetu duomenys būtų kaupiami, saugomi ir apdorojami VRK valdomoje informacinėje sistemoje, kurios valdytojas privalėtų užtikrinti informacijos saugumą.

Siūloma leisti pradėti balsuoti internetu likus ne daugiau kaip 144 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios, o baigti - likus ne mažiau kaip 79 valandoms. Balsuoti galėtų visi rinkėjai, identifikavę save elektroninėje erdvėje. Balsai būtų pradedami skaičiuoti tik pasibaigus balsavimo rinkimų apylinkėse laikui.

Rinkėjo balsas, gautas jam balsavus internetu, būtų neskaičiuojamas, jeigu tas pats asmuo balsuotų rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje, diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar laive.

Iniciatorių teigimu, elektroninio balsavimo sistemai sukurti reikės apie 4 mln. litų. Tam numatoma panaudoti informacinės visuomenės plėtrai numatytas lėšas.

Estijoje balsavimas internetu galimas beveik dešimtmetį. Anot projekto iniciatorių, balsavimo internetu populiarumas Estijoje augo nuo 1,9 proc. rinkėjų 2005 metais iki 24,3 proc. 2011 metais.