Viešųjų ryšių ekspertas: R. Šimašius – geriau

Anot viešųjų ryšių eksperto Lino Kontrimo, įvairios technikos, siekiant sužlugdyti konkurentus, taikomos ne tik politikoje, bet ir versle. Jis priduria, kad liberalai pasirinko teisingai, paskirdami R. Šimašių laikinuoju partijos vadovu.

„Dabar partijoje rasti žmogų, kuris būtų gana naujas, turintis saugią reputaciją [sunku]. Būkime biedni, bet teisingi – nebalsuočiau už žmogų, kuris atėjo į politiką iš lošimų verslo ir nežinia kaip susikrovė savo kapitalą. Ne dėl to, kad smerkiu tokį laisvalaikio praleidimo būdą, bet dėl to, kad keliu politikai ir politinei veiklai moralines karteles“, – sako L. Kontrimas.

Jo aiškinimu, R. Šimašius vis dar išlaiko gerą įvaizdį, kurį susikūrė per praėjusiais metais vykusius mero rinkimus. „Žinoma, tas įvaizdis gerokai aptrupėjęs ir nutilęs, bet dabar žmogus turės progą pasakyti daugiau. Man svarbiau ne tos technologijos, kurios buvo ir bus taikomos, o tai, kiek sustiprės politinė kultūra ir dialogas su visuomene, stiprinant vertybines orientacijas“, – akcentuoja L. Kontrimas.

Jo aiškinimu, bet koks sukrėtimas politinei sistemai, kuri jau seniai sustabarėjusi, yra gerai. Viešųjų ryšių specialistas pastebi, kad Lietuvos politinė sistema lėtai keičiasi, todėl svarsto, kad vis dėlto būtų pakakę ne tokio stipraus sukrėtimo.

Lietuvos ekonomikos dalis

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius filosofas Gintautas Mažeikis tvirtina, kad politikų bendradarbiavimas su verslo struktūromis ir šių dviejų pusių derybos yra neišvengiamos, tačiau tai reikėtų daryti, nenusižengiant įstatymams.

„Visi politikai, kurie užima aukštesnius postus, yra vienaip ar kitaip veikiami verslo grupių. Jie vienaip ar kitaip sprendžia verslo ir su verslu susijusias problemas, nes tai yra mūsų ekonomika. Išvengti vienokio arba kitokio spaudimo, lobizmo ir derybų šiuo klausimu neįmanoma“, – įsitikinęs profesorius.

Jo teigimu, įmanoma tik derybas vykdyti ir vesti įstatymo apibrėžtose ribose. Todėl, priduria G. Mažeikis, negalima pasakyti, ar buvo poveikis vienam ar kitam politikui. „Derėtis įstatymai nedraudžia. Jie nedraudžia politikams ir verslininkams susitikti, kalbėtis dėl įvairių projektų, bet draudžiama nusižengti, pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų įstatymui. Pasakyti, kad politikai negali susitikti su verslininkais būtų naivu“, – akcentuoja G. Mažeikis.

Pasak jo, kaltinimai ir nesutarimai dėl verslininkų įtakos politikams kyla todėl, kad Lietuvoje jau daugiau kaip dešimtmetį nagrinėjama partijos rėmimo tvarka, kaip partijos ir kampanijos galėtų būti remiamos – tiesiogiai ar netiesiogiai. „Šis klausimas nagrinėjamas ir įstatymu apibrėžiamas. Akivaizdu, kad politikas negali tiesiogiai paimti tokių pinigų, jų niekur nefiksuodamas ir sakyti, kad tai skirta rinkimams“, – sako G. Mažeikis.

Nekeičia sau naudingos veiklos reglamentavimo

Įstatymų, reglamentuojančių verslininkų ir politikų bendravimą, svarbą pabrėžia ir „Transperency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. Jo teigimu, daug nesutarimų kyla dėl to, kad Lietuvoje iki šiol nėra tinkamai reglamentuota lobistinė veikla.

„Politikai yra veikiami verslo, bet mes apie tai dažnai tiesiog nežinome. Verslas ir siekia paveikti politikus neskaidriais būdais, nes mūsų Lobistinės veiklos įstatymas neveikia, yra labai prastos kokybės. Tai daug metų buvo paranku politikams“, – sako S. Muravjovas.

Jo teigimu, Lobistinės veiklos įstatymas Seime svarstomas jau daug metų ir tai rodo, kad politikai puikiai suvokia, kad dabartinė situacija jiems naudinga. „Jis nėra priimamas, nes mes paprasčiausiai niekaip negalime susitarti, kad verslo asociacijos ir darbdavių konfederacijos yra lobistai, jie siekia daryti įtaką. Nėra blogai, kad verslas siekia dalyvauti valstybės valdyme. Tai yra visiškai normalu. Klausimas, ar mes suprantame, kokius sprendimus priiminėja politikai, ir ar nėra taip, kad tie sprendimai visų pirma tarnauja verslams ir interesų grupėms, o ne mums?“ – klausia S. Muravjovas.

Vertindamas susidariusią politinę situaciją, jis pabrėžia, kad reikia suprasti, jog šiuo metu yra blogai ne tik LLS, bet ir kitoms partijoms, kurios atsidūrė kryžkelėje. Anot S. Muravjovo, partijos gali imtis konkrečių veiksmų, siekdamos pakeisti dabartinę situaciją, arba palaukti keletą savaičių ar mėnesių, kol žmonės apie šiuos įvykius pamirš.

Situacija atskleidė dvi LLS bėdas

Anot dienraščio „Lietuvos žinios“ apžvalgininkės J. Tvaskienės, susidariusi politinė situacija atskleidė dvi LLS bėdas. Pirmoji, tvirtina ji, parodė, kad dėl įvaizdžio LLS nariai yra pasirengę nusipirkti bet ką. „Taip jie nusipirko A. Guogą, suteikdami jam politiko statusą, o iš jo gaudami jo pinigus. Iš kitos pusės, situacija parodė, kad ši partija buvo absoliučiai nepasirengusi valdyti krizių, kurios gali ištikti bet kurią partiją“, – įvardija J. Tvaskienė.

Jos nuomone, tai, ką A. Guoga pasakė apie verslininkų teikiamą finansavimą politikams ir neskaidrius sandorius, turbūt yra teisybė, tačiau, apžvalgininkės tvirtinimu, reikėtų atskleisti visas detales. „Tokiu atveju A. Guoga ir jį priėmę LLS žmonės turėtų atskleisti, kokie sandoriai buvo tarp jų. Visų pirma – tarp A. Guogos ir LLS. Turiu omenyje lošimų įstatymų pataisas. 2011 m. A. Guoga darė didelį spaudimą visoms Lietuvos partijoms. Tuo metu LLS buvo valdžioje tarp valdančiųjų. Šie dalykai atskleidžia, kad šventų tikrai nėra, bet liberalai, įsileisdami žmogų, kuris yra nekontroliuojamas, patys sau pakišo didelę kiaulę“, – tvirtina J. Tvaskienė.

Anot jos, A. Guoga nušalintas nuo laikinojo pirmininko pareigų buvo ne dėl to, ką pasakė, bet dėl to, kaip tai padarė. „Iš LLS ir politinio gyvenimo jis dvi dienas darė cirką. Iš šalies stebint susidarė įspūdis, kad tas kalbėjimas buvo skirtas ne politinei arenai skaidrinti, o gauti papildomų taškų savo įvaizdžiui. Iš pradžių tai sekėsi. Vėliau tai virto dideliu farsu. Turbūt visos sistemos atžvilgiu yra gerai, kad jis patrauktas į šoną“, – svarsto J. Tvaskienė.

Paaukojo E. Masiulį tą pačią sekundę

R. Šimašius pabrėžia, kad A. Guoga LLS gretose atsidūrė ne dėl to, kad buvo nupirktas ar pats nusipirko vietą partijoje. „Kiek aš žinau, jokių pirkimų nebuvo. Buvo žmogus, kuris turi politinių ambicijų, labai gerai žinomą vardą. Jis ieškojo platformos, kurioje tai galėtų realizuotis, ir pasirinko LLS. Ar jo priėmimas buvo klaida – kita tema“, – sako R. Šimašius.

Dėl to sutinka ir J. Tvaskienė, kurios teigimu dabar yra svarbiausia ne tai, kaip A. Guoga buvo priimtas į partiją, bet ką partija ketina daryti. „Konkrečių darbų, kuriuos ketinate atlikti, viešoje erdvėje tikrai nesimato. Pastebimi momentiniai vieno ar kito [partijos nario] pakalbėjimai. Matosi aiški tendencija – pasakoma „mes tokie jauni, tokie smagūs, tokie nekalti, o vienas E. Masiulis yra tas, kuris turbūt paėmė pinigus“. Jūs E. Masiulį pasmerkėte ir suvalgėte pačią pirmą dieną. Dar tada, kai dalis jūsų rinkėjų leido sau abejoti, ar visa ši situacija iš tikrųjų yra tokia. Būtent partiečiai, artimiausi bendražygiai jį paaukojo tą pačią sekundę“, – įsitikinusi J. Tvaskienė.

Ji priduria, kad ir pats E. Masiulis nėra atvirai pareiškęs, jog yra nekaltas. Apžvalgininkės pastebėjimu, buvęs partijos lyderis dažniausiai tvirtina, kad apie jo nekaltumą spręs teisėsauga, kuriai jis pasiryžęs padėti ir bendradarbiauti.

„Jūs, R. Šimašiau, nesate politikoje nuo šių ar praėjusių metų. Buvote valdančiojoje daugumoje, esate ir buvote didelės partijos viršūnėje, tačiau sakote – nežinau, kaip tas E. Masiulis paėmė pinigus. Nereikia kitų laikyti kvailais“, – sako J. Tvaskienė.

R. Šimašius tikina suprantantis, kad LLS reputaciją reikės kurti iš naujo, nes rinkėjai nuvilti. „Taip pat visiškai suprantu, kad liberalų keliamos versijos yra tokios, kurios labai natūraliai žmonėms ir kyla. [...] E. Masiulis pats priėmė sprendimą, kad jam reikia nusišalinti. Mes tą sprendimą pasveikinome. Ar jis kaltas, ar nekaltas, aš nežinau. Jei tie pinigai buvo paimti, kokiu tikslu tai padaryta, nežinau. Dabar kurti kažkokias istorijas ir apsimesti, kad žinome [kaip viskas buvo – LRT.lt], būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Man labai apmaudu, kai tiesos sakymas laikomas kitų žmonių kvailinimu. Būtų neatsakinga pradėti kurti kažkokias istorijas“, – įsitikinęs R. Šimašius.