Apie propagandą „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ pasakojo Nacionalinio krizių valdymo centro vadovu Vilmantu Vitkausku (toliau – V. V.) ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento patarėja Aukse Ūsiene (toliau – A. Ū.).
– Dėl Kapčiamiesčio poligono kiršinami gyventojai, pasinaudojama botų pagalba. Kas iš tiesų vyksta?
– V. V.: Mums buvo labai svarbu įsivertinti visas tendencijas, susijusias su kilusiu nerimu mūsų visuomenėje. Tai tiesiogiai liečia Kapčiamiesčio gyventojus.
Matėme, kad ši problema išplito į platesnes žmonių mases, kurios užjaučia, išgyvena dėl gamtos, saugomų paukščių, medžių ir kitų dalykų. Jausmingų elementų šioje istorijoje yra nemažai.
Mūsų tikslas buvo suprasti, ar visas tas nerimo kėlimas yra organiškas, ar kažkaip kurstomas trečiųjų šalių, jėgų ar tarnybų. Tai mums labai svarbu, kad žinotume, kaip su tuo kovoti.
Viena yra kalbėtis su visuomene ir ten esančiais žmonėmis, kurie tiesiogiai susiję su šia istorija ir patirs neigiamų pasekmių dėl savo turto, prisiminimų, šeimyninių situacijų, ypač kai žmonės tose vietose gimę ir augę.
Žinant problematiką, su kuria reikia kovoti, mums aiškiau, kaip veikti ir kaip šią situaciją spręsti. Stengėmės išsiaiškinti gravitacijos centrą, iš kur viskas kyla, nes jį žinant galima sukoncentruoti pajėgas ir spręsti situaciją efektyviau.
Kol kas išvada tokia: yra dalis išorinio elemento – stebime botų naudojimą, tam tikrų netikrų paskyrų aktyvavimą. Žinome didžiausias socialines grupes, veikiančias socialinėje medijoje. Tačiau, kaip ir minėjau, organiškumas taip pat yra matomas.
Šioje vietoje pagrindinis institucijų uždavinys – dirbti su vietine visuomene, aiškinti šių sprendimų priežastis ir ieškoti bendro sutarimo, kaip kuo greičiau įsteigti poligoną, kad galėtume užtikrinti nacionalinį saugumą.
– Kaip koreliuoja galimos problemos, susijusios su poligonu, su tuo, kaip žmones bandoma gąsdinti nebūtais dalykais?
– V. V.: Visi elementai, susiję su triukšmu ir saugumu, yra natūralūs. Tai nėra vienintelis poligonas Lietuvoje. Aišku, jis nebus intensyviausias ar didžiausias, lyginant su Pabradės ar Ruklos poligonais. Tačiau poveikis bus.
Reikia nepamiršti, kad vietovė, kur bus įsteigtas poligonas, nėra visiškai neutrali – už šešių ar septynių kilometrų Baltarusijos teritorijoje yra didžiulis Gožos poligonas. Jame pratybų intensyvumas yra kelis kartus didesnis, nei planuojamas pas mus.
Šiuo metu pagrindinis klausimas lieka vietiniams žmonėms, kurie tose vietovėse yra įleidę šaknis ir kuriems jos yra brangios. Kai žmonėms reikės kraustytis, suprantant visą emocinį užtaisą, turime rasti sprendimų, kad jie liktų patenkinti.
– Ką botais siekiama paveikti?
– V. V.: Socialinėje medijoje labai svarbus masiškumas. Jeigu yra viena nuomonė ir į ją niekas nereaguoja, ji lieka nuošalyje ir dažnai nepastebima. Tačiau jei ta pati žinutė skleidžiama per didelį būrį žmonių, kurie neva ją stebi, vertina ir sukelia emociją, tai automatiškai įtraukia ir kitus.
Taip tema pasiekia daug didesnį žmonių skaičių. Kuo garsiau rėksi, tuo daugiau išgirs, o problema atrodys didesnė.
Botus skaičiuojame tūkstančiais. Net ir mūsų ribotai socialinės medijos rinkai tai nėra milžiniški skaičiai, tačiau visa tai skirta skaldyti mūsų visuomenę.
Botus skaičiuojame tūkstančiais. Net ir mūsų ribotai socialinės medijos rinkai tai nėra milžiniški skaičiai, tačiau visa tai skirta skaldyti mūsų visuomenę. Nekalbame apie regioniškumą – priešingai, siekiama įtraukti visą visuomenę. Skleidžiamos idėjos nukreiptos prieš mūsų nacionalinį saugumą, gynybos pajėgumus ir narystę NATO aljanse.
– Ar Kapčiamiestis dabar matomas kaip didžiausias propagandos taikinys?
– A. Ū.: Tai vienas iš taikinių. Kadangi mūsų vidaus visuomenėje yra įtampa ir nerimas dėl poligono, ši tema šiuo metu labiausiai matoma.
Kai Rusija ar Baltarusija skleidžia naratyvus apie NATO, kariuomenę ar mūsų valstybę, paprastai lengva suprasti, kad tai melagienos. Tačiau kai tokia situacija kaip poligono steigimas paliečia konkrečius Lietuvos gyventojus, visuomenėje kyla daug daugiau klausimų, emocijų ir nepasitenkinimo, o kartu atsiranda ir juos palaikančių. Todėl ši tema dabar Lietuvoje yra ypač aktualizuota.
– Ar propagandos skleidėjai iš anksto nusitaiko į vietas, kuriose jau vyksta koks nors konfliktas?
– A. Ū.: Manau, taip. Kapčiamiesčio atveju nepasitenkinimas kilo natūraliai – dėl komunikacijos vakuumo, susiklosčiusio dėl objektyvių ir ne visai objektyvių priežasčių.
Kalbant apie Rusijos ar Baltarusijos propagandistus, akivaizdu, kad komunikacija derinama su tarnybomis. Baltarusijos KGB vadovas dažnai viešai pasisako apie mūsų šalies reikalus.
Šiuo atveju buvo įdarbintas vienas iš tokių kalbėtojų – Romanas Protasevičius, buvęs Baltarusijos opozicionierius, kuris, nukreipus lėktuvą, pateko į Baltarusijos KGB rankas. Negalime pasakyti, kas ten tiksliai įvyko: ar jis buvo perauklėtas, ar prigąsdintas, ar iš pradžių dirbo tarnyboms.
Šiuo metu jis turi autorinę laidą, ir vienoje iš jų buvo transliuotas apie dvylikos–trylikos minučių reportažas apie Kapčiamiestį. Jame skambėjo tos pačios žinutės, kurias anksčiau girdėjome Lietuvoje.
Pasienio gyventojai vis dar mato ir girdi Baltarusijos kanalus. Tokios žinutės, kad bus atimta žmonių nuosavybė, yra labai manipuliatyvios, nes tokio atėmimo nebus. Tai nebus panašu į tremties laikus, kai turtas buvo nacionalizuotas, o žmonės ištremti. Už turtą bus sąžiningai atlyginta.
Pasienio gyventojai vis dar mato ir girdi Baltarusijos kanalus. Tokios žinutės, kad bus atimta žmonių nuosavybė, yra labai manipuliatyvios, nes tokio atėmimo nebus. Tai nebus panašu į tremties laikus, kai turtas buvo nacionalizuotas, o žmonės ištremti. Už turtą bus sąžiningai atlyginta.
Taip pat kvestionuojama mūsų valstybės demokratinė santvarka – sakoma: „Pažiūrėkite, žmonių niekas neklauso, čia viskas kaip totalitariniuose režimuose.“ Be to, manipuliuojama poligono dydžiu. Nors jis ne kartą buvo įvardytas ir aiškinta, kad neviršys penkiolikos tūkstančių hektarų, vis tiek teigiama, jog bus panaudoti dvidešimt septyni tūkstančiai hektarų ir visas plotas iškirstas. Šios manipuliatyvios žinutės yra vienodos tiek Lietuvoje, tiek už sienos.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)