Taip mūsų valstybės politinę kultūrą, tęsiantis keistoms teisingumo ministro paieškoms, įvertino Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius. „Kur mes einame? Panašu, kad tampame policine valstybe“, – portalui LRT.lt sakė teisininkas.

Jis taip pat apgailestavo, kad nesėkmingoms socialdemokratų dėlionėms, kam patikėti teisingumo ministro postą, įtakos turi ir jų partinės intrigos.

Buvęs Seimo narys socialdemokratas Darius Petrošius atsisakė kandidatuoti į teisingumo ministrus, kai „valstiečių“ atstovas parlamentaras Povilas Urbšys apkaltino jį ryšiais su nusikalstamo pasaulio atstovais ir galimai apgaulingu žemės pirkimu-pardavimu.

Jei būtų rasta bent menkiausia priežastis nesuteikti man tų leidimų, tikrai jų nebūčiau gavęs. Vadinasi, jokių priežasčių manimi nepasitikėti tam tikros tarnybos nerado.

Tuo metu vienas Socialdemokratų partijos senbuvių Seimo narys Julius Sabatauskas „valstiečiams“ neįtiko dėl amžiaus – kaip per senas eiti ministro pareigas.

Jaunųjų socialdemokratų atstovas Julius Pagojus sukėlė audrą ir tarp pačių socialdemokratų, ir „valstiečių“ gretose, kai paaiškėjo, kad jis prieš pusantrų metų vairavo neblaivus, tačiau tai nebuvo paviešinta prieš pateikiant jo kandidatūrą į ministro postą. 

Partinių kovų ir išorinių aplinkybių sutapimai

„Man sunku suprasti ir paaiškinti, kodėl į teisingumo ministro postą netiko Darius Petrošius ir Julius Sabatauskas. Viena iš versijų, kodėl buvo atsiradęs Julius Pagojus, ta, kad reikėjo nustumti pirmus du kandidatus. Tokiai įvykių radai įtakos turėjo ir mūsų partijos vidiniai reikalai, ir išorinės jėgos“, – diplomatiškai kalbėjo socialdemokratų vicepirmininkas Algirdas Sysas.

Vertindamas „valstiečių“ atstovo P. Urbšio mestus kaltinimus D. Petrošiui dėl neva turėtų ryšių su Tauragės nusikalstamo pasaulio atstovu Arūnu Pukeliu (Šviniumi) ir žemės įsigijimo reikalų, A. Sysas teigė manąs, kad ši informacija ištraukta iš kažkokių istorijų konteksto: „Kiek žinau, D. Petrošius planuoja dėl šmeižto kreiptis į teisėsaugą. Po kokių trejų metų jis įrodys savo tiesą, tačiau per tą laiką jau bus pamiršta, kad jis buvo kandidatu į ministro postą, o dėmė liks ilgam.“

Ar politinė patirtis – ne vertybė?

„Būsimasis žemės ūkio ministras „valstiečių“ atstovas Bronius Markauskas už mane dvejais metais jaunesnis, todėl jis tinkamas kandidatas būti vyriausybės nariu. Juokinga“, – svarstė J. Sabatauskas, komentuodamas žinias, esą jis – per senas būti ministru.

Ironizuodamas jis pastebėjo, kad neturi sovietinės nomenklatūros darbo patirties, nes gimė ir augo Sibire, tremtinių šeimoje.

„Be to, aš – ne nomenklatūros atstovas ministro postui užimti. Man taip pat labai keista, kad staiga Lietuvoje politinės patirties neturėjimas tapo vertybe, o turėjimas jau nieko nebereiškia“, – kalbėjo J. Sabatauskas dar prieš skandalingą J. Pagojaus pasitraukimą iš būsimos Sauliaus Skvernelio vyriausybės teisingumo ministro posto.

Kalbėjo apie vertybinius dalykus

Vertindamas P. Urbšio komentarus dėl D. Petrošiaus galimų ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovu ir žemės pirkimo bei pardavimo, „valstiečių“ lyderis ir frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis teigė, kad šie dalykai buvo skelbti viešai.  

„Žmogus kalba tai, apie ką girdi. Šneka apie vertybinius dalykus. Ryšiams su vienu ar kitu asmeniu reikėtų įrodymų, o kalbant apie moralinius dalykus, man užtenka [D. Petrošiaus] bylos dėl žemės įsigijimo Tauragės rajone, dėl kurios vėliau buvo taikos sutartis.

Jei mūsų partijoje būtų toks žmogus, jis greičiausiai už tokius dalykus būtų pašalintas iš partijos“, – apie P. Urbšio mestus kaltinimus D. Petrošiui, dėl kurių šis atsisakė būti kandidatu į ministro postą, kalbėjo R. Karbauskis.

Kolegas buvo įspėjęs dėl puolimo

D. Petrošius, savo ruožtu, tvirtino, kad prieš paskelbiant jį kandidatu į teisingumo ministrus jis partijos kolegas buvo įspėjęs apie tai, jog bus bandoma jį kompromituoti: „Visus ketverius Seimo kadencijos metus žinojau, kad būsiu puolamas dėl menamų sąsajų su kai kuriais asmenimis. O istorija dėl civilinės žemės pirkimo-pardavimo bylos tapo tik pirmosios istorijos papildymu, nes jos atgarsiai jau blėso.“

Pasakodamas apie žemės pirkimą Tauragės rajone prieš daugiau nei dešimt metų, D. Petrošius teigė, kad byla jo atžvilgiu nebuvo iškelta.

„Žemę su bendrasavininkiais įsigijome 2004 m. Po devynerių metų buvę žemės savininkai kreipėsi į teismą, manydami, kad pardavė žemę per pigiai. Viskas baigėsi taikos sutartimi, bet ne su manimi, o su žemės bendrasavininkais. Buvęs jos savininkas atgavo dalį žemės. Aš buvau kaltinamas, esą, siekdamas užsidirbti, žemę pardaviau, bet dalį to sklypo tebeturiu iki šiol. Šia istorija buvo pasinaudota tik tam, kad netapčiau ministru“, – įsitikinęs D. Petrošius.

Turėjo leidimus dirbti su itin slapta informacija

Dirbdamas praėjusios kadencijos Seime, D. Petrošius buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu bei vadovavo Kriminalinės žvalgybos parlamentinei komisijai.

Todėl jam buvo suteikti leidimai dirbti su itin slapta Lietuvos ir NATO informacija. Prieš tai jo reputaciją nuodugniai patikrino visos šalies specialiosios tarnybos.

„Jei būtų rasta bent menkiausia priežastis nesuteikti man tų leidimų, tikrai jų nebūčiau gavęs. Vadinasi, jokių priežasčių manimi nepasitikėti tam tikros tarnybos nerado. Puolimas mano atžvilgiu susijęs su tam tikrais interesais, dėl kurių aš Seime buvau spaudžiamas visus ketverius metus, bet nepasidaviau.

Svaidytis pavardėmis dabar negaliu, nes nesu iš tų, kurie mėtosi kaltinimais. Tas pats P. Urbšys mane ir mano vadovaujamą komisiją bandė įvelti į politinius žaidimus. Kažką ištraukti iš kažkokių publikacijų. Šią schemą visi žino, o kraštiniu likau aš“, – teigė D. Petrošius.

Paklaustas, apie kieno paslaptingus interesus ir kokioje srityje kalba, jis tvirtino, jog apie tai žino aukščiausi šalies vadovai.

D. Petrošius neatmetė galimybės gintis teisme ir pareikalauti, kad P. Urbšys įrodytų jam mestus kaltinimus.

Priminė, kas jau buvo skelbta

P. Urbšys praėjusią savaitę teigė, kad, kalbėdamas apie galimas D. Petrošiaus šeimos sąsajas su prieštaringai vertinamu Tauragės verslininku A. Pukeliu pravarde Švinius, tik įvardinęs „visiems žinomus faktus“.

„Aš įvardinau visiems žinomus faktus, kad 2008 m. po Šviniaus konflikto tuometinis Tauragės vicemeras turėjo atsisveikinti su savo vieta, ir į jo vietą klestelėjo D. Petrošiaus tėvas Pranas Petrošius. Kitas faktas, kad D. Petrošius su Broniumi Pauža, kaip Seimo nariai, buvo iniciatoriai įstatymo projekto, kuriuo buvo suinteresuotas su Šviniumi siejamas teisininkas.  Faktas, kad D.Petrošius yra įklimpęs į abejotiną sandėrį dėl sklypų, kur žmonės jaučiasi apgauti, irgi buvo minėtas anksčiau. Todėl aš nelabai suprantu, kodėl jis jaučiasi apšmeižtas“, – svarstė P. Urbšys.

P. Urbšys teigė nebijąs su D.Petrošium susitikti teisme, nes kalbėjo tik apie tai, kas jau buvo žinoma. Esą praėjusios kadencijos Seimo posėdyje jis yra kalbėjęs apie buvusio kolegos galimus ryšius su A. Pukeliu (Šviniumi).

Bando vadovautis konservatorių principais?

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas, vertindamas D. Petrošiaus ir P. Urbšio konfliktą, pastebėjo, kad panašiai su neįtinkančiais asmenimis elgiasi konservatoriai: „Jie „valstiečiams“ buvo pateikę reikalavimus, kad juos patikrintų specialiosios tarnybos, tai dabar pastarieji kelia tokius pačius reikalavimus savo koalicijos partneriams. Manau, kad, jeigu D. Petrošius nebūtų atsiėmęs savo kandidatūros į ministro postą, būtų tapęs ministru, nes S. Skvernelis, atrodo, sakė jam, kad nekreiptų dėmesio į P. Urbšio pareiškimus.“

A.Paulauskas taip pat teigė manąs, kad specialiosios tarnybos nėra pateikusios šalies vadovams jokių pažymų apie D. Petrošių, o bandymas jas įtraukti į politiką esąs netoleruotinas.

„Visi galvoja, kad politikus kompromituojanti informacija ar kažkokios paslaptingos pažymos plaukia iš specialiųjų tarnybų, ir tai yra labai blogai. Tokie dalykai jau formuoja politinę kultūrą ir diskredituoja specialiąsias tarnybas. Tam kelią užkirsti gali tik aukšti valstybės vadovai“, – įsitikinęs A. Paulauskas.

Policinė valstybė

„Kai dėl vidinių ir asmeninių politinių karų aukojami perspektyvūs jauni žmonės, tai kenkia ir partijoms, ir tiems žmonėms. Manau, kad politikai turėtų galvoti, ką kalba“, – tvirtino Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius.

Jis įsitikinęs, kad J. Pagojus tapo partinių ambicijų auka, o D. Petrošius nepanoro įrodinėti, kad nėra dramblys, ir pasitraukė pats.

V. Nekrošius taip pat teigė manąs, kad šalies specialiosios tarnybos turi per daug galių, o šalies vadovai neretai vadovaujasi apkalbomis ir pažymomis, kurios surašomos pagal principą „kažkas kažką matė ar kažkas kažką pasakė“ be jokių įrodymų:

„Anksčiau dar buvo manipuliuojama kažkokiomis pažymomis, o dabar jau pakanka tiesiog kalbų. Kita vertus – kas yra specialiųjų tarnybų pažyma? Tai – gandų lygiu surašyta nepatikrinta informacija. Ir ji neretai nulemia žmonių karjerą ar tolimesnį gyvenimą. Kur mes einame? Labai panašu, kad tampame policine valstybe“,– nevengė aštrių žodžių žinomas teisininkas.