Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas karinėje srityje būtinas, nes Rusija į Baltijos valstybes žiūri kaip į vieną karinę operacinę erdvę, sako Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius Saulius Gasiūnas.

„Mes neturime kito kelio tarp trijų Baltijos šalių kaip bendradarbiauti, ir bendradarbiauti kuo giliau. Mūsų galimas priešininkas arba oponentas Rusija žiūri į mus kaip į vieną karinę operacinę erdvę. Karine prasme yra įvairiausių scenarijų, bet mes savo galimam priešininkui esame viena karinė operacinė erdvė. Tai labai svarbu suvokti kaip pagrindą mūsų bendradarbiavimui“, - Seime penktadienį per Baltijos Asamblėjos (BA) Teisės ir saugumo reikalų komiteto posėdį sakė S.Gasiūnas.

„Jei jie vykdo tokias dideles pratybas, kaip „Zapad“, su šimtais tūkstančių karių ir tūkstančiu vienetų karinės technikos, jie žaidžia scenarijus prieš visas tris Baltijos šalis ir net platesnį regioną - prieš Lenkiją ir daugiau. Dar svarbu suvokti, kad šiuo metu Rusija turi tiek pajėgumų toms karinėms operacijoms vykdyti, ir tie pajėgumai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, kurie yra kiekvieną dieną pasirengę, jeigu gaus įsakymą, vykdyti karines akcijas prieš mūsų regioną, kaip parodė įvykiai ir agresija Ukrainoje, prieš tai Gruzijoje“, - kalbėjo KAM atstovas.

Jis tuo pačiu pabrėžė, kad kolektyvinės gynybos prasme Baltijos šalys NATO irgi yra viena erdvė.

„Mūsų sąjungininkams, NATO, kolektyvinės gynybos prasme mes irgi esame vienas ir tas pats regionas. NATO neturi atskiro gynybos plano Lietuvai, Latvijai, Estijai, yra bendras gynybos planas Lenkijai ir mūsų regionui. Nebendradarbiauti gynybos srityje mes tiesiog negalime“, - pabrėžė S.Gasiūnas.

Jis taip pat teigė, kad dabartinis pablogėjimas ir situacijos paaštrėjimas - ilgam strateginiam laikui.

„Rusija gali paimti dar vieną vieną taktinę pauzę, kaip buvo paimta taktinė pauzė po Rusijos veiksmų 2008 metų rugpjūtį, Gruzijoje, ir kai Vakarai padarė klaidą. Jie manė, kad tai bus Rusijos agresijos regione pabaiga, ir po trijų mėnesių iš esmės bendradarbiavimas buvo atstatytas, tačiau tai nebuvo pabaiga, tai buvo pasirengimas kitai agresijai, kurią mes dabar puikiai matome Ukrainoje“, - sakė KAM atstovas.

Baltijos šalių parlamentarai penktadienį Vilniuje susirinkę į Baltijos Asamblėjos Teisės ir saugumo reikalų komiteto posėdį aptarė regiono saugumo klausimus ir bendradarbiavimą.

Darbotvarkėje - bendradarbiavimo stiprinimas Baltijos šalių užsienio ir saugumo politikos srityse išorės grėsmių akivaizdoje, bendradarbiavimas gynybos srityje, bendri Baltijos valstybių mokymai, karinės įrangos pirkimas, taip pat koordinuoti veiksmai prieš propagandą.

Lietuva nuo sausio 1-osios pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai, 1991 metais įkurtai Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinei organizacijai. Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.