Antrojo fronto šansas
Tokią versiją iškėlė karo žurnalistas ir apžvalgininkas Sergejus Auslenderis vienoje savo laidų kanale „Youtube“.
S. Auslenderis dėstė kelis galimų įvykių scenarijus ir paaiškino, kam Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui Baltijos šalys.
S. Auslenderis vedė paralelę su Adolfo Hitlerio sprendimu Antrojo pasaulinio karo metu pradėti karo veiksmus antrajame fronte su sovietais, nors tuo pat metu vyko kovos su Anglija.
„Su V. Putinu istorija kiek kitokia. Akivaizdu, kad NATO pulti Rusijos nesiruošia, ne tam ji sukurta. Baltijos šalys su mikroskopinėmis savo armijomis taip pat nesiruošia pulti Rusijos. Kai Rusijos propaganda šaukė, kad Ukraina ruošiasi pulti Rusiją, protingi žmonės sakė – jūs į žemėlapį pažiūrėkite. Kokia yra Rusija ir kokia yra Ukraina“, – laidoje kalbėjo S. Auslenderis.
Tačiau žurnalistas pripažino, kad Rusijos propagandai sveikos logikos ir nereikia ieškoti.
Krizė keičia krizę
S. Auslenderis išdėstė pastebėjimą – V. Putinas per 25 savo valdymo metus vieną krizę stengiasi įveikti sukeldamas kitą.
„Įsivėlę į karą Donbase, jis įstrigo, 2014 metais sėkme negalėjo pasigirti. Tada rusai patraukė į Siriją. Tuo metu jau buvo prasidėjusi Rusijos izoliacija dėl veiksmų Donbase. Veikiausiai buvo manoma, kad Vakarai turėtų kviesti rusus prie derybų stalo, nes jie tapo reikšmingu veiksniu Artimuosiuose Rytuose. Tai – rusų politikos ypatybė – per vieną krizę spręsti kitą“, – akcentavo S. Auslenderis.
Izraelio analitikas patikino, kad neverta kreipti dėmesio į rusų propagandistų riksmus apie esą labai reikšmingus pasiekimus užimant Ukrainos kaimus.
„Tai – niekalas. Taip nekariaujama. Kai rusai sako, kad sekinantis karas yra strategija, jie labai klysta. Sekinantis karas tai ne strategija, tai būsena. Niekas, būdamas sveiko proto, sekinančio karo nenori. „Kijevas – per tris dienas“ arba Izraelio šešių dienų karas – taip, tai gali būti strategija“, – kalbėjo S. Auslenderis.
Pretekstą sukurs patys
S. Auslenderis kėlė versiją, kad V. Putinui kaip tik dabar prireiks dar vienos krizės, antrojo fronto, tam, kad pavyktų sukelti sumaištį NATO šalių gretose ir nukreipti Vakarų dėmesį nuo Ukrainos.
„Pagrindinė užduotis – pamėginti nutraukti paramą Ukrainai. Europa remia Ukrainą pinigais ir, galima sakyti, išlaiko šią valstybę, kad ji nežlugtų. Ukraina nepajėgi vykdyti socialinių įsipareigojimų, nes ji yra paskendusi sunkiame kare. Europa perka ginklus Ukrainai. Jei tai pavyktų nutraukti, būtų galima pasiekti derybų procesą pagal Rusijos sąlygas“, – aiškino S. Auslenderis.
Jis kėlė retorišką klausimą – kokią naują krizę gali sukelti Rusija?
„Mažą ir pergalingą karą. Nors tai gali būti ne tik karas. XXI amžiuje niekas karų neskelbia. Tai – dažniausiai kontrateroristinės operacijos. Specialioji karinė operacija. Taip Rusija pavadino ketverius metus trunkančią kruviną košę Ukrainoje“, – kalbėjo vyras.
Žurnalistas priminė ir Rusijos naratyvus apie pasiruošimą ginti rusakalbių teises Baltijos šalyse.
„Pretekstą jie suras. Prisiminkime, kad, dar prieš Krymo aneksiją, Rusijos užsienio reikalų ministerija viešino ataskaitą apie esą nacizmo heroizaciją Ukrainoje. Jie vėliau tą dokumentą pašalino iš ministerijos tinklalapio, bet interneto naršyklės viską pamena. Po keturių mėnesių po šios ataskaitos paskelbimo Rusija užpuolė Ukrainą. Toje ataskaitoje buvo išvardinta 41 šalis, kurioje esą garbinamas nacizmas. Pirmoje vietoje buvo Ukraina“, – prisiminė S. Auslenderis.
Minimoje ataskaitoje antrąją, trečiąją ir ketvirtąja vietas „pasidalijo“ Baltijos šalys.
„Be viso to, Baltijos šalyse yra daug gyventojų, kurie prijaučia Kremliui, palaiko V. Putino politiką“, – pastebėjo S. Auslenderis.
Čia Izraelio analitikas prisiminė visiškai neseniai Europoje nuskambėjusį skandalą apie Latvijos pilietį, kuris Šveicarijos traukinyje užsipuolė ukrainietės ir baltarusio šeimą, grasino susidoroti su jais ir jų vaiku.
„Mes jus žudysime iki galo“, – taip ukrainiečių šeimai išrėžė Latvijos rusas Aleksandrs Vabiks.
Karo tikimybė Baltijos šalyse auga.
„Tai yra pavyzdys, kokias nuotaikas gali turėti dalis šių valstybių gyventojų ir net piliečių. Toli gražu ne visi rusai tokie. Tačiau daug ir nereikėtų. Iš pradžių būtų paskelbiama, kad rusakalbių teisės pažeidžiamos, pavyzdžiui, Estijoje. Tada kokia nors Estijos rusakalbių organizacija pasiųstų laišką, kad juos reikia apginti. Po to ir atsiranda pretekstas įsiveržimui. Šiais laikais pretekstai neatsiranda, jie sukuriami“, – akcentavo S. Auslenderis.
Suvalkų ataka mažai tikėtina
Karo analitikas priminė šiuo metu plačiai aptarinėtas galimos invazijos į Baltijos šalis versijas.
Viena jų – Suvalkų koridorius, apie kurį šnekama jau daug metų.
Antras variantas galimai atakai – vienu metu gali būti užpultos visos trys Baltijos šalys.
„Tai – apokaliptinis scenarijus. Vienu metu turėtų vykti dar ir karo veiksmai pačioje Baltijos jūroje. Kadangi rusų laivynas bazuojasi Kaliningrado srityje, kariškiai gali imtis veiksmų jūroje“, – kalbėjo S. Auslenderis.
Šią versiją analitikas laiko mažiausiai tikėtina.
„Reikėtų vienu metu organizuoti karinius veiksmus iš Baltarusijos ir Rusijos. Suvalkus reikėtų atakuoti žinant, kad dešiniajame flange – Lenkija su savo galinga armija, kuri tikrai dalyvautų kariniuose veiksmuose“, – svarstė S. Auslenderis. – Tačiau tokiai plataus masto invazijai į tris šalis reikėtų ilgo pasiruošimo. O tai nebūtų nepastebėta NATO žvalgybos“.
32 tūkst. – prieš milijoną
Žurnalistas skaičiavo, kad Baltijos šalyse gyvena apie 6 mln. žmonių.
„Kaip aš suprantu, iš viso trijose šalyse gal ir susidarys apie 10 tūkst. NATO sąjungininkų karių. Estijoje – 4 tūkst. kontingentas, Latvijoje – 8 tūkst., Lietuvoje – 20 tūkst. 32 tūkst. karių armija prieš milijoninę rusų armiją“, – skaičiavo žurnalistas.
NATO šalių žvalgyba, šalių vadovai yra skelbę pastebėjimus apie tai, kad kažkokie judesiai vyksta Rusijos pasienyje, Sankt Peterburgo karinės apygardos srityje, šiaurinėse bazėse.
Į propagandistų pareiškimus, esą visas tris šalis įmanoma užimti per 60 valandų, žurnalistas patarė nekreipti dėmesio.
„Mažai tikėtina. O tikslai būtų aiškūs – vos tik užėmę gabalą NATO teritorijos, jie norės derėtis. Suvalkų ataka, jau toks tiesiog akivaizdžiai besiperšantis scenarijus, kelia klausimų. Tačiau egzistuoja tam tikras paradoksas kariniuose reikaluose. Rusų štabas žino, kad NATO šalių štabai žino apie tai, jog Suvalkų koridoriaus scenarijus egzistuoja, tačiau jis labai nuspėjamas. Todėl rusams gali kilti minčių, kad kai jau viskas taip akivaizdu, priešininkas nesitikės. O tai prives prie to, kad rusai kaip tik čia ir smogs“, – versijas dėstė analitikas, tačiau užsiminė, kad šiuo scenarijumi jis mažai tiki.
Jūra – mūšio scena
S. Auslenderis iškėlė trečiąją versiją – bus atakuota silpniausia grandis.
„Tai gali būti Estija, kuri turi labai ilgą sieną su Rusija. Vienu metu gali būti atakuotos Latvija ir Lietuva vien tam, kad jos įklimptų prie savo sienų ir negalėtų padėti Estijai“, – svarstė S. Auslenderis.
Tačiau svarbiausia veiksmų scena gali tapti pati Baltijos jūra.
„Rusijos laivynas, esantis Baltijos jūroje, yra didesnis už bet kurios iš šiame regione esančių NATO šalių laivyną. Bet visų NATO šalių laivynas dvylika kartų lenkia Rusijos laivyną savo dydžiu ir modernumu“, – pastebėjo S. Auslenderis.
Kaliningrade rusai turi sistemas „Bal“ ir „Bastion“. Jų veikimo diapazonas – 300 km.
S. Auslenderis įsitikinęs, kad su rusų laivynu nesunkiai susitvarkytų NATO aviacija.
„Raketų sistemos iš Kaliningrado srities dengia ir Suomių įlanką. Estiją tektų palaikyti per Suomių įlanką, o rusai stengtųsi tai blokuoti. Veikiausiai suomiai organizuotų Estijos palaikymo konvojus, nes tarp šių šalių nedidelis atstumas“, – galimų įvykių versijas dėstė analitikas.
S. Auslenderis kelia versiją, kad karinių laivų mūšio Baltijoje niekas neišvys.
„Rusai naudotųsi raketomis iš Kaliningrado. Galbūt bus pasitelkti jūriniai dronai, kateriai be ekipažų. Bet tokių katerių turi ir NATO šalys. Sąjungininkų kariai turi dar ir daugiau patirties“, – pastebėjo karo ekspertas.
Baltijos jūroje, ties Estija, yra itin daug salų, kurios net gali nulemti kovų sėkmę.
„Prie Estijos labai daug salų, o tai – pozicijos artilerijai, galimybė paslėpti raketų kompleksą, tai net ir priedanga jūriniams kateriams. Baltijos jūra yra visiškai netinkama jūrų mūšiui. Beje, kaip paaiškėjo, Juodoji jūra taip pat netinkama. Ukrainiečiai nuginė rusų laivyną į tolimą gilumą“, – pastebėjo S. Auslenderis.
Vis dėlto jis nebuvo nusiteikęs pesimistiškai.
„NATO oro pajėgos susitvarkys su zenitiniais kompleksais, kaip ir su laivynu“, – pastebėjo S. Auslenderis.
Kiltų neįsivaizduojamas chaosas
Tačiau net ir nedidelio masto karinė operacija gali atnešti milžiniškų nuostolių. Pirmiausiai kalbama apie Baltijos jūroje esančius ryšio kabelius, kurių apsaugoti nebus įmanoma. Nukentėtų visa strateginė infrastruktūra.
„Kiltų neįsivaizduojamas chaosas, spaudimą jaustų uostai, pajudėtų pabėgėlių banga. Visos aplinkinės šalys įsitrauktų į tai. Todėl rusai turi per labai trumpą laiką užgrobti kokio nors dydžio žemės gabalą, kad galėtų pradėti derybas“, – kalbėjo S. Auslenderis.
Analitikas tokius veiksmus pavadino fakto strategija.
„Baltijos šalims svarbiausiai užduotis – išsilaikyti. Rusai tai taip pat supranta, todėl jie turi savo veiksmų maksimumą sutalpinti į mažiausią, kiek įmanoma, laiko tarpą“, – paaiškino ekspertas.
Karinei operacijai reikia ruoštis – prie pasienio būtina sukoncentruoti karinę techniką, personalą, suderinti logistiką, įrengti medicinos punktus, net sukaupti kraujo atsargas.
„Net ir Estijos dalies užėmimui jiems reikės įspūdingų pajėgų. Reikėtų kalbėti apie brigadų skaičių. Jie gali mėginti gudrauti, perdislokacija gali vykti vis perkeliant labai nedideles pajėgas. Jei per savaitę pavyktų perkelti kuopą, tai per mėnesį susidarytų batalionas. Per pusę ar visus metus galima sukaupti brigadą. NATO žvalgyba turėtų miegoti letargo miegu, kad nepamatytų tokių veiksmų kitoje sienos pusėje“, – kalbėjo S. Auslenderis.
Izraelis žinojo rusų planus
Analitikas priminė, kad apie Rusijos ketinimus Ukrainos atžvilgiu Izraelis jokių iliuzijų neturėjo.
„Sugrįžkime į 2021 metų spalį. Buvo likę daugiau nei trys mėnesiai iki karo pradžios. Izraelis evakavo savo piliečius iš Ukrainos. O tuos, kurie kalbėjo apie artėjančią grėsmę iš Rusijos, aplinkiniai vadino panikos skleidėjais, alarmistais ir bepročiais. Aš taip pat buvau tarp jų“, – prisiminė S. Auslenderis.
Jis priminė, kad net ir nedidelio masto karo veiksmai Baltijos šalyse pridarytų milžiniškų nuostolių.
„Pasekmių bus. Agentūra „Bloomberg“ suskaičiavo, kokių nuostolių būtų galima tikėtis. Pirmiausiai plūstelėtų pabėgėlių banga, kristų ekonomika. Baltijos šalys pirmaisiais tokio konflikto metais netektų 43 proc. bendrojo vidaus produkto. ES netektų 1,2 proc., pasaulio mastu BVP kristų 1,3 proc. Tai būtų mažesni rodikliai nei patirti nuostoliai pandemijos metu ar dėl karo Ukrainoje. Jei konfliktas truktų visus metus, tai pasaulinei ekonomikai kainuotų pusantro trilijono dolerių“, – nuostolius vardijo S. Auslenderis.
Rusijos nuostoliai būtų mažesni.
„Tai atrodo bauginančiai. Bet Rusijai reikia naujo konflikto. Jai reikia kažkur laikyti milijoninę armiją, kuri jau prisisotino kraujo Ukrainoje, bet visa tai nori tęsti. Juk nepaleisi armijos namo, velniai žino, kas tada bus. Karo tikimybė Baltijos šalyse auga. Tačiau mane ramina tai, kad šį kartą visos Baltijos šalys, priklausančios NATO, tai supranta ir tam ruošiasi. O Baltijos šalys užnugaryje turi Lenkiją ir Suomiją, kurios tikrai teiks pagalbą“, – reziumavo S. Auslenderis.
Tai – Krymo scenarijus
Kitas Izraelio karo istorikas ir atsargos kariškis Grigorijus Tamaras net keliuose interviu akcentavo tokias pat grėsmės Baltijos šalims.
Tačiau jis linkęs manyti, kad Rusijos smūgis gali būti nukreiptas į Latvijos ir Estijos sandūrą.
„Baltijos šalis šiuo metu yra pripumpuotos rusų agentų. Šios jėgos gali būti inspiruotos surengti difuzinį maištą. Daugybė rusakalbių palaiko mintį, kad jų teisės yra pažeidžiamos. O tokius suorganizuoti galima per kelias valandas. Tokiose šalyse, kaip Latvija ir Estija, užtektų nedidelių priešininko pajėgų įsiveržimui – gal kateriais, gal sraigtasparniais ar sausuma. Tai – Krymo scenarijus. Bet viskas vyktų daug agresyviau ir greičiau, nes jau dabar vyksta karas“, – įsitikinęs G. Tamaras.
G. Tamaras perspėjo, kad Baltijos šalyse okupantai elgsis nuožmiai – be gailesčio šaudys ne tik į policijos pareigūnus ar šaulius, bet ir į civilius, jei tik užčiuops menkiausią pasipriešinimą.
Ką tokiu metu veiks Baltijos šalyse dislokuotos kitų NATO šalių pajėgos? Analitikas perspėjo, kad šie daliniai veikiausiai bus blokuojami.
„Priminkime, kad iki žudynių Bučoje galiojo NATO nuostata, jog Rusijai okupavus Baltijos šalis, teritorijų atkovojimui NATO turės pusę metų. Tik po to susivokta, kad po pusės metų ten nebus gyvųjų. Tik aš nesu tikras, kiek agresyviai NATO gebės veikti Baltijos šalių užpuolimo atveju“, – priminė G. Tamaras.
Jis priminė, kad Kremliaus naratyvas „savų nepaliekame“ vieną dieną suskambės ir prie Baltijos šalių sienų.
„Vieną dieną išgirsime, kad Rusija atėjo kovoti su Baltijos neonaciais. O viskas bus pateikta kaip vietinių gyventojų sukilimas, analogiškai, kaip buvo Kryme ar Donbase“, – perspėjo G. Tamaras.
Naujausi komentarai