Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, Ukraina yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių Rytuose, kovojanti ir dėl savo šalies, ir dėl visos Europos ateities. Tad, tvirtino jis, lietuvių parama ukrainiečiams neturėtų apsiriboti žodžiais, ji turi būti įvairi, ir materialinė. Tiesa, jis pažymėjo, kad Ukraina iš savo pusės turi vykdyti reformas.

Konservatorių į prezidentus keliama Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad tokie reikalavimai, kaip reformų vykdymas, yra pagristi iš Europos Sąjungos, tačiau kartu, samprotavo politikė, tai atveda į užburtą ratą, kuomet nėra apdovanojančios garantijos. Jos teigimu, Ukraina turėtų turėti aiškų tikslą stoti į Europos Sąjungą, o Lietuva advokatauti kaimynei kariniame konflikte, taip pat prisidėti prie reformų.

Kad Ukrainos narystės ES galimybė pasistūmėjo būtent Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai, paminėjo Arvydas Juozaitis. Jis kartu pažymėjo, kad svarbu sulaukti Ukrainos prezidento rinkimų rezultatų, kurie lems santykių su Rusija toną. „Esam prieš tam tikrą tamsią dėžę“, - LRT televizijoje vykusiose debatuose sakė jis. Kandidatas į prezidentus taip pat paminėjo, kad Lietuva nemažai įtakos Ukrainos atžvilgiu turi ir dėl to, kad į šalį atvyksta migruojanti darbo jėga.

Į Ukrainos ateities klausimą ekonomistas Gitanas Nausėda pažvelgė per socioekonominį kontekstą. Jis pabrėžė, kad į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai jaučiasi gerai ir yra čia priimami. Taip pat jis teigė suprantantis, kad šalis, turinti ir vidinių problemų – korupcija, klanų valdymas, ir išorinių – karo veiksmai, negali lengvai vystytis. Bet kandidatas į prezidentus sako tikintis Ukrainos ateitimi, jei ši sugebės išsaugoti demokratines institucijas.

Tuo tarpu Ukrainos ateitimi suabejojo europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Jo teigimu, Ukrainos tolesnę eigą lemia šalies gyventojų mentalitetas, kuris, samprotavo europarlamentaras, yra panašus į Vidurio Azijos, kur korupcija turi gilias šaknis. „Perspektyvos nėra geros“, - sakė jis tikindamas, kad Ukrainai galima mesti lėšas kaip į „bačką“ be dugno. Pasak kandidato, iš šalies išvyko 5 milijonai gyventojų ir mano, kad gali išvažiuoti dar tiek pat.

Kandidatas į prezidentus Mindaugas Puidokas sako esąs tikintis Ukrainos ateitimi, tiesa, pasak jo, tam reikia pažaboti oligarchus. M. Puidoko teigimu, jam yra tekę kalbėti su Rados nariais, kurie teigė, kad po Prezidento Petro Porošenko išrinkimo korupcija tapo dar didesnė. Tad Ukraina „turi pasveikti nuo šios ligos“, antraip nebus galima įgyvendinti jokios realios reformos.

Eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad reformoms įgyvendinti Europos Sąjunga Ukrainai yra skyrusi virš milijardo eurų paramos ir kad rezultatas verčia daryti išvadas, jog šalis yra sudėtingoje situacijoje. Pasak socialdemokratų keliamo kandidato, Lietuva turi būti teisinga Ukrainos atžvilgiu ir aktyvi šalyje vykdomų reformų rėmėja.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis taip pat akcentavo, kad didžiausia problema Ukrainoje yra korupcija ir oligarchai, valdantys arba turintys didžiulę įtaką. Pasak kandidato, tai yra pagrindinė problema, kurią reikia spręsti šiai šaliai, antraip įgyvendinti reformas bus labai sudėtinga. Jis sutinka, kad Lietuva turi padėti ukrainiečiams, tačiau neužmerktomis akimis, o realiai vertindama situaciją.

Tuo metu Naglis Puteikis tikina, kad kuo mažiau Lietuva mokys Ukrainą, tuo bus geriau. Pasak jo, čia su korupcija kovojama prasčiau nei Ukrainoje – jo teigimu, ten skiriamos baudos yra didesnės, specialieji prokurorai yra atskirti nuo generalinio prokuroro ir parlamento. „Jeigu ukrainiečiai mokytųsi iš mūsų, jie privatizuotų komunalinius ūkius ir antstolius. Gerbiami ukrainiečiai, nedarykite taip, kaip daro Lietuvoje kovoje su korupcija“, - sakė jis.