Ingrida Šimonytė įvardijo vieną sritį, kuriai, jos manymu, reikia pokyčių. Tuo tarpu, Gitanas Nausėda, atrado daugiau sričių, kuriose prezidentui reikėtų labiau pasistengti. Tarptautinėje politikoje, teigė G. Nausėda, intensyviau nei tai darė D. Grybauskaitė, vystytų dvišalį bendradarbiavimą ir ieškotų naujų rinkų.

„Mums reikėtų pasiekti daugiau rezultato dvišalių santykių formate. Mums reikėtų stipriau ir aktyviau reikštis naujų rinkų paieškos prasme, kad Prezidentas, valdžia kartu su verslu imtųsi atverti naujas rinkas Lietuvai. Todėl mums reikalingas aktyvesnis diplomatinis atstovavimas tose srityse arba tuose regionuose, kuriuose to atstovavimo šiuo metu nėra ir dažnai dėl biudžetinių apribojimų“, - sakė G. Nausėda.

Tapęs Prezidentu, G. Nausėda sakė daugiau konsultuotųsi ir su partijomis, ir atvertų Prezidentūrą žmonėms bei skatintų regionų politiką.

„Prezidentas turi būti arčiau partijų, konsultuotis su partijomis, taikyti įvairius tų konsultacijų formatus ir žinoma būti artimesnis nevyriausybinėms organizacijoms (...) ir regionų taryba, kuri būtų tikrai didelis postūmis regionų politikos aktyvinimo prasme“, - Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamų debatų metu sakė G. Nausėda.

Nereikalingas atsiribojimas nuo ištisų visuomenės interesų grupių.

Seimo narė Ingrida Šimonytė pripažino, kad dabartinė Prezidentė yra iškėlusi aukštą kartelę ir įvardijo tik tai, kad stengtųsi geriau derinti skirtingų visuomenės grupių interesus.

„Aš manau, kad Dalia Grybauskaitė palieka savo įpėdiniui pakankamai didelius batus. Daugeliu atžvilgių, teks tiesiog palaikyti tą aukštą kartelę, kurią Prezidentė iškėlė“, - kalbėjo ji. Visgi I. Šimonytė rado ir dėl ko sukritikuoti D. Grybauskaitę. Pasak jos, buvo pernelyg atsiribota nuo kai kurių visuomenės grupių.

„Nereikalingas atsiribojimas nuo ištisų visuomenės interesų grupių. Ar tai būtų politinės partijos, ar tai būtų verslas, ar tai būtų kažkokios kitos interesų grupės“, - komentavo I. Šimonytė.

Kokiais politikais pasitiki?

Kandidatai į Prezidentus įvardijo kokiais Lietuvos politikais pasitiki. Tiesa, užduotį apsunkino debatų vedėjo prašymas tarp jų neįvardinti Prezidentų Dalios Grybauskaitės, Valdo Adamkaus ir Vytauto Landsbergio.

Ekonomistas Gitanas Nausėda politikų, kuriais pasitiki, rado visur, tiek pas dabartinius valdančiuosius, tiek ir opozicijoje.

„Aš gerbiu ir Ingridą Šimonytę. Aš gerbiu ministrą Roką Masiulį, ekonomikos ir inovacijų Ministrą poną Sinkevičių (...) Vienas iš tokių partijų vadovų, kuris man yra įdomus ir kurį aš stebiu jo karjerą, yra Gintautas Paluckas“, - vyriausios rinkimų komisijos organizuojamuose debatuose sakė G. Nausėda.

Gerų žodžių G. Nausėda negalėjo ir Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Pasak jo, kadencijos metu premjeras stropiai ir sparčiai mokėsi.

„Premjeras Skvernelis, kaip premjeras, aš jam rinkimų debatų metu esu pasakęs nemažai komplimentų. Galbūt aš jį labiau jį įsivaizdavau premjero vaidmenyje, bet manau, kad tikrai padarė nemažą pažangą. Ypatingai kuomet aš palyginu jo pirmuosius mėnesius premjero poste, kuomet tikrai dar strigo patirties daugelyje sričių. Jis sparčiai mokėsi“, - sakė G. Nausėda.

Tuo tarpu, Ingrida Šimonytė kalbėjo abstrakčiai ir neatskleidė politikų, kuriais pasitiki, pavardžių.

„Aš pasitikiu tais politikais, kuriuos žinau politikoje esant ne dėl kažkokių užkulisinių interesų, o dėl nuoširdaus noro prisidėti prie valstybei svarbių klausimų sprendimo. Ir tokių politikų pažįstų išties ne vieną, ir savo frakcijoje, kurioje dabar esu Seime ir kitose frakcijose“, - sakė I. Šimonytė juokaudama, kad nenori įžeisti nepaminėtų, todėl ir neįvardijo nė vieno politiko.

Pasidalijo savo komandos vizijomis

Kandidatai į prezidentus išsakė savo vizijas dėl prezidento komandos bei įvardijo, kokių patarėjų jiems reikėtų labiausiai.

Nieko nebijau labiau nei žmonių, kurie viską žino.

Ekonomistas Gitanas Nausėda įvardijo vienintelį - savo štabo komunikacijos vadovą Aistį Zabarauską. Jis, anot G. Nausėdos, galėtų būti ir jo komunikacijos vadovas tapus prezidentu. Daugiau konkrečių pavardžių kandidatas nenorėjo atskleisti. Pasak jo, rinkimai dar nesibaigę, tad įvardinti visą komandą dar būtų per drąsu.

Kalbėdamas apie patarėjus, kuriuos norėtų matyti savo komandoje, G. Nausėda tikino, kad norėtų turėti labai stiprų ir gerbiamą visuomenėje žmogų užsienio politikos srityje. Pasak jo, jam būtų reikalingas ir konsultacinis organas, susidedantis iš diplomatų bei politologų. Kartu, pridūrė jis, nacionalinio saugumo, teisės ekspertai taip pat būtų labai reikalingi.

Konservatorių keliama kandidatė Ingrida Šimonytė neslepia, jog su kai kuriais žmonėmis ji jau yra kalbėjusi apie prisijungimą prie komandos, jei laimės rinkimus, tačiau konkrečių pavardžių neįvardijo.

„Mano komandos pagrindinis principas (...) yra tas, kad ta komanda būtų įvairi tiek lyties požiūriu, tiek amžiaus požiūriu, tiek ir patirties požiūriu.“, - pabrėžė Seimo narė, pridūrusi, kad įvairovė komandoje padeda pasiekti geriausių sprendimų.

Pasak I. Šimonytės, jai reikėtų patarėjų visose srityse, net ir tose srityse, kurias ji pati išmano, nes, kandidatės teigimu, ji mėgsta pasitikrinti savo įsitikinimus su kitais žmonėmis.

„Nieko nebijau labiau nei žmonių, kurie viską žino“ , - konstatavo politikė.

ELTA primena, kad pirmąjį rinkimų turą laimėjo I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc. balsų. Antrasis, nedaug nusileidęs laimėtojai, liko G. Nausėda su 30,94 proc. rinkėjų palaikymu. Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26 d.

Pasisakė apie LGBT teises ir abortus

Vertindami LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) judėjimų visuomeninio pripažinimo siekį, abu kandidatai į prezidentus Vyriausiosios rinkimų komisijos ir LRT organizuotose debatuose sutaria, kad netradicinės orientacijos žmonės turi turėti galimybę gyventi taip, kaip nori. Nors, akcentuoja vienas iš pretendentų į prezidentus, sutarimo šiuo klausimu būtina ieškoti ir su katalikų bendruomene. Kartu, teigė kandidatai, aborto klausimas turėtų būti moters asmeninis apsisprendimas, prieš tai suteikiant jai visokeriopą psichologinę pagalbą.

Anot ekonomisto Gitano Nausėdos, pirmiausia reikia skatinti tinkamą diskusijų kultūrą šiuo klausimu ir kalbėti ne tik apie toleranciją LGBT atstovams, o, apskritai, - pagarbą visiems žmonėms.

„Tolerancija reiškia pakantumą – kažką blogo, ką reikia pakęsti. (Turi būti, - ELTA) pagarba kiekvienam žmogui, nepriklausomai, kokios seksualinės orientacijos jis būtų“, - aiškino savo poziciją kandidatas.

Vis dėlto, pridūrė jis, diskusija su katalikiška visuomenės dalimi yra būtina, siekiant išvengti dar didesnio konflikto užprogramavimo ateityje.

„Galime rasti konsensusą su visuomene, įtvirtindami bendro gyvenimo nuostatą Civiliniame kodekse ir tai padėtų išspręsti daug problemų, su kuriomis susiduria šie žmonės“, - deklaravo savo požiūrį ekonomistas. Tačiau, pridūrė jis, tai nebūtų laikoma santuoka ir šeima, kurios sampratą įtvirtina Lietuvos Konstitucija.

Konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė teigia, kad Civilinės partnerystės įstatymas turi būti priimtas.

„Nemažai žmonių gyvena kartu nesudarę santuokos, turi bendrus klausimus, kuriuos turi spręsti ir tam mes turime sudaryti tam sąlygas“, - teigė kandidatė, pabrėždama, jog pagarba turi būti tiek homoseksualams, tiek skirtingų lyčių poroms.

Abu kandidatai paminėjo svarbą tenkinti ir kitų socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius, tarp kurių yra neįgalieji ar krizinį nėštumą patiriančios moterys.

Tiek I. Šimonytė, tiek G. Nausėda pritarė, kad moteris aborto klausimu turi apsispręsti pati, tačiau profilaktinis darbas suteikiant moteriai psichologinę ir socialinę pagalbą, pasak jų, yra būtinas.

Kandidatai: asmenvardžių rašymas dokumentuose originalo kalba turi būti

Anot kandidatų į prezidentus, daug aistrų keliančią diskusiją dėl užsieniečių asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos pase reikėtų pagaliau baigti ir rasti būdą žmogaus vardą ir pavardę rašyti originalo kalba.

Kartą konservatorių jau atmestas pasiūlymas, pasak Seimo narės Ingridos Šimonytės, buvo labai bloga patirtis. Taip pat, dalinosi įžvalgomis kandidatė į prezidentus, šis klausimas yra svarbus ne tik Lenkijai, todėl asmenvardžių rašymui gimtąja kalba ji pritarianti.

„Vardas ir pavardė yra žmogaus tapatybės dalis“, - LRT debatuose konstatavo politikė pritardama asmenvardžių rašymui pase gimtąja žmogaus kalba.

Ekonomistas, Gitanas Nausėda, prieš atsakydamas į klausimą, įvardijo kylančias problemas. Pasak jo, tai originalių pavardžių lietuviškais rašmenimis rašymas Nekilnojamo turto registre, taip pat galimai sudėtingas tikslaus sąskambio originalios pavardės užrašymas valdininkams, valstybinės kalbos statusas. Tačiau, anot jo, šias problemas padėtų išspręsti originalios pavardės rašymas antrajame paso puslapyje, tad jis palaikąs būtent šią idėją.

Dėl Baltarusijos – skirtingos nuomonės

Debatuose Ingridos Šimonytės ir ekonomisto Gitano Nausėdos nuomonės Baltarusijos atžvilgiu išsiskyrė. Tiesioginiame LRT eteryje I. Šimonytė teigė nematanti pagrindo gerinti santykių su Baltarusija. Tuo tarpu, G. Nausėda kaimynės atžvilgiu siūlo vykdyti labiau pragmatišką politiką.

„Tai yra mūsų kaimynas. Mes suinteresuoti, kad šitas kaimynas netaptų bendros sąjunginės (su Rusija – ELTA) valstybės dalimi (...) Lietuvos interesas yra remti ir skatinti Baltarusijos pastangas išlikti nepriklausomai kiek tai yra įmanoma. Ir, žinoma, kad ir kaip sudėtingai, bet integruotis į Vakarų erdvę. Šiuo metu tos pastangos yra labai nenuoseklios, bet ir tas pastangas privalome remti ir palaikyti draugiškus ekonominius kultūrinius ryšius“, - sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu I. Šimonytė pabrėžė, kad sunku kalbėti apie Baltarusijos integraciją į Vakarus ir nepriklausomumą nuo Rusijos. Pasak jos, kariniu požiūriu, Rusija ir Baltarusija yra vienas junginys. Kandidatė į prezidentus akcentavo, kad ekonominis bendradarbiavimas su Baltarusija yra naudingas, bet nėra prielaidų šiltesniems dvišaliams santykiams.

„Tai kas šiuo metu vyksta, daug tokio techninio bendradarbiavimo ir daug verslo bendradarbiavimo, žinoma tai yra gerai. Baltarusiai moka skaičiuoti ir naudojasi Lietuvos uostais ir kita infrastruktūra. Tačiau manau, kad kalbėti apie kažkokius artimesnius santykius ar šiltesnius santykius tarpvalstybiniu lygiu būtų be galo sudėtinga“, - Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuotuose debatuose sakė I. Šimonytė.

I. Šimonytės pasisakymą pakomentavo G. Nausėda akcentuodamas, kad Lietuva turi būti pragmatiška santykių su Baltarusija atžvilgiu.

„Mes galime sakyti, kad šiltesniems santykiams nėra pagrindo, bet, kita vertus, turime ir patys būti pakankamai pragmatiški, nes mūsų kaimynai latviai yra pragmatiški ir jie tikrai konkuruoja dėl to baltarusiško prekių srauto“, - sakė G. Nausėda ir sulaukė I. Šimonytės replikos.

„Klausimas kokia yra pragmatizmo kaina. Jeigu pragmatizmo kaina yra pasiimti šiek tiek Astravo elektros, tada jūs suprantat...“, - į užmačias būti pragmatiškiems replikavo I. Šimonytė. Ji taip pat susilaukė G. Nausėdos komentaro, šį kartą jai pritariančio, kad negali būti jokių kalbų apie Astravo jėgainėje gaminamos elektros pirkimą.