Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis kalbėdamas apie ekonominę ambiciją Lietuvai siūlė palaikyti šiltesnius santykius su kaimynine Baltarusija, nes, jo teigimu, konfrontacija Lietuvai gali kainuoti labai brangiai.

„Mes dabar tokią konfrontacinę retoriką vedame su Baltarusija, kad galime prarasti 20 milijonų tonų ir galime prarasti 7 proc. savo Bendrojo vidaus produkto (BVP), kadangi būtent Klaipėdos jūsų uostas sudaro 7 proc. BVP“, - sakė kandidatas.

V. Tomaševskis akcentavo, kad Lietuva turėtų stiprinti gamybą, nes pasak jo, šiuo metu Lietuva „beveik nieko negamina“.

„Dar mes turime skatinti eksportą, skatinti gamybą, nes mes beveik nieko negaminame, bet perkam iš užsienio, tai yra mūsų didelė klaida“, - sakė V. Tomaševskis.

Toks V. Tomaševskio komentaras apie Lietuvos ekonomiką nustebino Ingridą Šimonytę.

„Neįtikėtina, kai tenka išgirsti tokių pareiškimų, kad Lietuva yra nieko negaminanti šalis, kai bene ketvirtį mūsų bendrojo vidaus produkto pagal pridėtinę vertę sukuria pramonė (...) Visiškai melaginga teigti, kad Lietuva nieko negamina“, - replikavo I. Šimonytė.

Tokiai nuomonei pritarė ir premjeras Saulius Skvernelis, kuris taip pat paprieštaravo V. Tomaševskio pozicijai.

„Lietuva yra gaminanti šalis ir turi puikią, stiprią, gaminančią pramonę“, - sakė S. Skvernelis.

S. Skvernelis pridūrė, kad Lietuvoje reikia skatinti gamybą, kurios kuriama ekonominė gerovė padėtų spręsti skurdo problemas.

„Ambicija pagrindinė yra tapti konkurencingiausia šalimi šiame regione, ne tik Baltijos regione, kalbu aš ir apie Centrinę ir Vidurio Europą. Tam reikia pasiekti, kad mūsų ir mokestinė sistema būtų pati konkurencingiausia ir verslo sąlygos, aš jau minėjau, nuo biurokratinių kliūčių mažinimo, procedūrų trumpinimo, kad nuo noro investuoti iki realios gamyklos pastatymo būtų kuo trumpesnis laikas“, - sakė S. Skvernelis.

Kandidatas Naglis Puteikis pabrėžė poreikį keisti mokesčių perskirstymo modelį.

„Tai kad BVP vienam gyventojui yra tolygus kaip pas kaimynus, rodo, kad tokios galimybės yra, galimai perskirstant mokesčius, galbūt įvedant naujus mokesčius, nekilnojamojo turto mokesčius ir, žinoma, svarbiausia yra (mažinti – ELTA) pajamų nelygybę, kuri, deja, Lietuvoje kol kas didėja“, - sakė N. Puteikis.

I. Šimonytė akcentavo, kad ji siektų skatinti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką.

„Pagrindinė ambicija, kuri turėtų būti mums svarbi kalbant apie ekonomiką plačiai, yra neįkliūti, o gal dabar jau ir išlipti iš vidutinių pajamų spąstų, nes žema pridėtinė vertė ir užprogramuoja tuos žemus atlyginimus“, - sakė I. Šimonytė.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis siūlė „atkurti verslo autoritetą“ ir ginti jį nuo valstybės reketo.

„Šiandien valstybės aukščiausių vadovų lygmenyje yra sukurtas toks įvaizdis, kad verslininkai ir verslas yra vos ne vagys, kurie ir žiūri kur ką padarius. Mes vietoj to, kad dėkotume jiems už ekonomikos, už verslo vystymąsi žymiai dažniau tampom juos po teismus. (...) Verslo gynimas nuo mūsų dabartinės valstybės, nuo verslo reketo valstybės vardu“, - sake kandidatas į Prezidentus.

Mindaugas Puidokas akcentavo poreikį skatinti žaliąją ekonomiką.

„Darysiu viską ir imsiuosi lyderystės, kad Lietuva taptų išskirtine Europos valstybe, žaliosios ekonomikos valstybe. Žalioji ekonomika įvairiose valstybėse Europoje generuoja labai dideles lėšas ir aš manau, kad Lietuva galėtų tuo pasinaudoti“, - sakė M. Puidokas.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis pabrėžė poreikį didinti valstybės vaidmenį ekonomikoje.

„Visiškai aišku, kad laisva rinka nekuria darbo ten, kur taip reikia tų smulkių ir vidutinių įmonių. Miesteliai, gyvenvietės, rajonai. Trūksta darbo vietų. Valstybė negali būti pasyvi, ji turi būti aktyvi ir kurianti darbo vietas“, - kalbėjo eurokomisaras.

Gitanas Nausėda įvardino, kad jo ambicija yra padėti Lietuvai priartėti prie Europos Sąjungos BVP ir atlyginimų vidurkio bei mažinti emigraciją. Kandidatas paaiškino kokiais būdais tai ketina padaryti.

„To ketinu siekti skatindamas inovatyvią ekonomiką, didelę pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką, skatindamas didesnę Lietuvos eksporto orientaciją į naujas rinkas“, - sakė G. Nausėda.

Pirmasis Prezidento rinkimų turas Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.