„Neišgirdau kliūčių, kurios egzistuotų mano paskyrimui, bet norėtųsi sulaukti oficialaus patvirtinimo, kad būtų prezidento dekretas“, – pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams sakė G. Jakštas.

Prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis žurnalistams teigė, kad sprendimą šalies vadovas paskelbs artimiausiu metu.

G. Jakštas pasakojo su šalies vadovu antrajame susitikime aptaręs švietimo, mokslo, sporto klausimus bei šiuose sektoriuose kylančias problemas, galimus sprendimų būdus

„Geras įspūdis, apkalbėjom dar kitų kausimų, kurie susiję su švietimu, mokslu, sportu, pasidalijom pozicijomis, kaip matome vienus pokyčius, problemas, ką reikėtų daryti, smagu matyti, kad tie požiūriai sutampa daugeliu klausimų“, – pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams sakė G. Jakštas.

Kandidatas į ministrus su prezidentu jau buvo susitikęs prieš savaitę, tuomet jis sakė, jog prezidentas nori, kad jis pristatytų ir galimą komandą.

G. Jakštas pirmadienį patvirtino šalies vadovui pristatęs, kas galėtų užimti jo vietą viceministro poste, tačiau šią pavardę sako viešai paskelbsiąs, tik jei bus paskirtas.

Jei (mane – BNS) patvirtins, į mano vietą turėsime paskirti viceministrą, pristačiau, kas tai galėtų būti, tai norėčiau pirma sulaukti oficialaus patvirtinimo.

„Jei (mane – BNS) patvirtins, į mano vietą turėsime paskirti viceministrą, pristačiau, kas tai galėtų būti, tai norėčiau pirma sulaukti oficialaus patvirtinimo“, – teigė G. Jakšas.

Kalbėdamas apie galimus pokyčius komandoje jis taip pat teigė norintis stiprinti komunikaciją, sporto sritį.

„Norėtųsi stiprinti komunikaciją, norėtųsi turėti papildomą patarėją komunikacijai, nes padarome daug gerų, svarbių dalykų, bet ne visada pavyksta juos laiku ir tinkamiausiai iškomunikuoti, sporto srityje reikėtų pastiprinimo, kalbame su viceministru, kokio pastiprinimo reikėtų“, – kalbėjo G. Jakštas.

Kalbėdamas apie pokyčius, kurių imtųsi, jei taptų ministru, G. Jakštas teigė norintis sprendimų priėmimą priartinti prie žmonių, kuriems jie aktualiausi.

„Svarbu vykdant pokyčius sprendimų priėmėjus priartinti prie žmonių, apie kuriuos tie sprendimai yra. Jeigu tai būtų su švietimu, bendruoju ugdymu susiję klausimai, kad sprendimus priimtų ne užsidarę, kai žmonės, kurių gyvenimus, sąlygas, aplinką tie sprendimai keičia, laukia ir turi priimti, kas buvo nuleista iš viršaus. Norisi, kad tie sprendimai, kurie priimami, būtų kuo arčiau žmonių ir žmonės būtų priimami į sprendimų priėmimą“, – teigė G. Jakštas.

Kalbėdamas apie mokyklų tinklo pertvarką kandidatas teigė, kad mažėjantį mokyklų skaičių lemia mažėjantis mokinių skaičius, o vyresniųjų klasių moksleiviams keliolikos kilometrų kelionė iki mokyklos neturėtų būti problema.

„Aš nemanau, kad regionai tuštėja dėl uždaromų ar sujungiamų mokyklų, tuštėja dėl visai kitų priežasčių. Pažiūrėjus, koks yra mokinių skaičius, absolventų skaičius, prieš dešimtmetį buvo daugiau nei dvigubai didesnis skaičius“, – teigė kanditatas.

„Turime žiūrėti, per kokį atstumą, per kiek laiko turi būti pasiekiama mokykla. Jei tai yra pradinis ugdymas, tai turi būti pakankamai arti, jei pagrindinis – toliau, gimnazija – dar toliau, bet jei iš vieno kaimelio ar miestelio reikia pavažiuoti 10–15 kilometrų, kas sudaro 15 minučių, nemanau, kad turėtų būti didelė problema“, – kalbėjo G. Jakštas.

Jis taip pat patvirtino, kad bus siekiama įgyvendinti pažadą, jog mokytojų atlyginimai kitąmet pasiektų 130 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU), nors lėšų poreikis tam auga.

„Tai yra sunkiai pasiekiamas tikslas, bet mes to sieksime, kalbėjome ir su premjere, yra įsipareigojimas, reikia siekti, kad kitais metais pasiektume 130 procentų. Tas modeliavimas visada keičiasi, mes visada žiūrim, kokios prognozės vidutinio darbo užmokesčio augimo, pagal tai skaičiuojama, kiek reikės lėšų. Jau dabar, kai pateikėme Finansų ministerijai poreikio planą, per keletą savaičių pasikeitė prognozės, kaip keisis VMDU šalyje, panašu, reikės dar papildomai lėšų“, – kalbėjo viceministras.

Pasak G. Jakšto, švietimo ir mokslo sektoriui bendrai kitąmet iš viso reikėtų 400 mln. eurų.

„Tas lėšų poreikis yra labai didelis, paskutiniai (skaičiavimai – BNS) buvo apie 400 mln. eurų, tai liečia visus darbo užmokesčius – tiek mokytojų, tiek aukštosiose mokyklose, darbo užmokesčio eilutė biudžete“, – teigė kandidatas vadovauti ministerijai.

Dabartinio viceministro kandidatūrą vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai premjerė Ingrida Šimonytė pateikė birželio pabaigoje. Pats G. Jakštas tuomet žadėjo tęsti pradėtus šios kadencijos darbus, užtikrinti pradėtų pokyčių sklandų įgyvendinimą.

33-ejų politikas šiuo metu ministerijoje yra atsakingas už studijas, mokslą ir technologijas.

Iki pradėdamas eiti viceministro pareigas, 2016–2020 metais jis buvo Vyriausybės strateginės analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, anksčiau yra dirbęs „Lietuvos draudime“, buvusiame Statistikos departamente (dabar – Valstybės duomenų agentūra).

Matematikos magistro laipsnį turintis G. Jakštas nuo 2018 metų buvo laisvai samdomas švietimo ekspertas.

Švietimo ministerija nuolatinio vadovo neturi nuo gegužės 24-osios, kai iš pareigų atsistatydino tuometinė ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Politikė pareigas palikti nusprendė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.

Pasitraukus J. Šiugždinienei, laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovauja Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.