Į kairę

32:24 – tokiu rezultatu Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje centro kairės politinės jėgos laimėjo prieš centro dešinės. Dar keturiolika mandatų atiteko Lietuvos rinkėjų taip mėgstamiems populistiniams neopranašams – šįsyk „Nemuno aušrai“.

Gal pasirodė kiek nekantrūs, bet jau pirmojo turo rinkimų naktį susimetė nauja politinė pora – drauge formuoti valdančiąją daugumą sutarė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiai Vilija Blinkevičiūtė ir Saulius Skvernelis.

Kaip ir prognozavo visuomenės apklausos, socialdemokratai gavo daugiausia – 19,36 proc. balsų. Tai jiems garantuoja aštuoniolika mandatų. Palyginti su aštuoniais mandatais 2020-aisiais, yra kuo džiaugtis.

Kai kas prognozavo, kad demokratai balansuos ties 5 proc. riba ir nežinia, į kurią pusę nusvirs, tačiau jų rezultatas pranoko prognozes: ketvirta vieta su 9,24 proc. balsų ir aštuoniais mandatais.

Tačiau jiems dar reikės partnerių. Rezervo čia centro kairė turi daugiau nei centro dešinė: prie jų gali prisijungti per Marytės plauką į Seimą patekusi Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), keli vienmandatininkai iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), vienas save išsikėlęs „eksdarbietis“, gal dar kas iš būsimų nugalėtojų vienmandatėse.

Tačiau, ar tiek užteks iki daugumos? Triumfuojantis dėl rezultatų rinkimuose „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis rinkimų naktį neslėpė ironijos: pažiūrėsiąs, ar pavyks suformuoti valdančiąją daugumą be jų.

Tiesa, S. Skvernelis į partnerius labiau norėtų ne LVŽS, o Liberalų sąjūdžio. „Centro-kairės koalicija teoriškai gal ir būtų įmanoma, bet tikrai vertybine prasme yra gana daug skirčių. Puikiai suprantu, kad S. Skverneliui su Ramūnu Karbauskiu koalicijoje dirbti kartu gal ir nelabai norėtųsi“, – sakė liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Debiutas: keturiolika mandatų atiteko Lietuvos rinkėjų taip mėgstamiems populistiniams neopranašams – šįsyk „Nemuno aušrai“ su R. Žemaitaičiu priešakyje. / G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Prieš Lietuvai pavojingas ar net priešiškas jėgas siūlosi vienytis ir konservatoriai, tačiau jų į kompaniją nei socialdemokratai, nei demokratai akivaizdžiai nenori. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis vakar pareiškė neatmetąs galimybės, kad po antrojo turo konservatoriai įsiverš į priekį pagal mandatų skaičių, tad gal jie ir formuos daugumą.

TS-LKD, į kuriuos per rinkimų kampaniją buvo nukreiptos visų kitų partijų kritikos strėlės, liko antra su palyginti daug – 17,96 proc. – balsų. Tai jiems suteikė septyniolika vietų parlamente. Žinoma, palyginti su praėjusiais rinkimais, kai jie pirmajame ture laimėjo 23 mandatus, nuosmukis akivaizdus.

Liberalų sąjūdį parėmė 7,7 proc. rinkėjų, vadinasi, jie gaus septynis mandatus, vienu daugiau nei prieš ketverius metus. Tačiau trečiajai dabartinės valdančiosios daugumos partnerei Laisvės partijai iki 5 proc. barjero prirūko 0,5 procentinio punkto balsų ir ji pirma liko už brūkšnio.

Rezervų vėl suburti valdančiąją daugumą dešiniesiems nelabai yra iš ko, nebent fiasko vienmandatėse patirtų visi kairesni finalininkai. Politinės svarstyklės, tikėtina, vėl persisvers į kitą pusę, šįsyk – kairėn.

Tad net jei G. Landsbergio viltys išsipildytų, rezervų vėl suburti valdančiąją daugumą dešinesnėms jėgoms nelabai yra iš ko, nebent visišką fiasko vienmandatėse patirtų visi kairesni finalininkai. Tai sunkiai tikėtina, arba demokratai nutartų eiti ne į kairę, o į dešinę. Realiau, kad politinės svarstyklės, kaip Lietuvoje įprasta, vėl persisvers į kitą pusę – šįsyk kairėn.

Trys intrigos

Socialdemokratų pergalę seniai prognozavo įvairios apklausos. Trys didžiausios intrigos buvo kitos.

Didžiausia – ar visuomenės apklausose „Nemuno aušrai“ tekdavę procentai atspindi realią rinkėjų poziciją. Nors Seimo rinkimų debiutantams ir nepavyko aplenkti konservatorių, „aušriečių“ rezultatas pranoko net paties jų lyderio R. Žemaitaičio lūkesčius – beveik 15 proc. balsų ir keturiolika vietų Seime.

Tiesa, „Nemuno aušrą“ debiutante galima laikyti tik iš dalies, nes nemaža jos dalis su pačiu lyderiu priešakyje – buvę kitų partijų nariai. Tačiau nauja suknelė, net jei ta pati panelė, daliai rinkėjų patinka.

Slidu: tik per Marytės plauką – 0,2 procentiniais punktais – LVŽS pavyko įveikti 7 proc. barjerą. I. Vėgėlė pareiškė, kad be jo komandos palaikymo „valstiečiai“ nebūtų surinkę nė 5 proc. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Beje, „aušriečiai“ trečią rezultatą rinkimuose pasiekė su kur kas mažesniais nei kitos partijos finansiniais ištekliais, bet daug aktyviau susitikinėdami ir tiesiogiai bendraudami su rinkėjais. Tai galėtų būti pamoka partijoms milijonierėms.

Antra didžioji intriga buvo, ar pavyks į Seimą patekti LVŽS. Kad partija peržengs 5 proc. barjerą, didelių abejonių nebuvo. Tačiau rugsėjo pradžioje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jos sąrašą pripažino jungtiniu. Tokiam jis prilyginamas, jeigu jame yra du ar daugiau kandidatų, priklausančių kitai politinei organizacijai ar kitoms politinėms organizacijoms. Tada būtina įveikti nebe 5 proc., o 7 proc. barjerą.

Tik per Marytės plauką – 0,2 procentiniais punktais – „valstiečiams“ pavyko jį peržengti ir laimėti šešis mandatus. Net pasitelkusiai gana populiarų buvusį kandidatą į prezidentus Igną Vėgėlę, LVŽS patyrė fiasko: 2020 m., kai nuo jos dar nebuvo atsiskyrusi „Vardan Lietuvos“, pirmajame ture Seime jau turėjo šešiolika vietų.

Nors I. Vėgėlė pareiškė, kad be jo komandos palaikymo „valstiečiai“ nebūtų surinkę nė 5 proc., vis dėlto gal taip rinkėjai parodė, kad jie nenori balsuoti už partiją, kurioje – lyg dvi skirtingos politinės jėgos ir kuriai debatuose atstovauja… paskutinis sąrašo numeris, nepriklausantis partijai, o partijos lyderis nenori prisiimti atsakomybės ir net nekandidatuoja, palikęs sąrašą vesti Europos Parlamento (EP) nariui, kuris žadėjo priimti Seimo mandatą tik tuo atveju, jei gautų premjero postą.

Kažin, ar partijos pasimokys prieš rinkimus neieškoti svetimų sąrašo tempikų (ar, kaip LVŽS atveju, stūmikų iš galo), juolab rizikuoti, kad rinkimų kartelė tokiu atveju bus aukštesnė? Gal bus nustota mulkinti rinkėjus triukais, kai kokia rinkėjų nepalaikoma partija kas rinkimai savo vardą išnuomoja vis kitiems veikėjams, kaip kad Liaudies partija, kurios lyderis Eduardas Vaitkus šiemet gyrėsi, kad ji – tik kiautas, o viduje – ne partijos nariai, o jo komanda?

Beje, I. Vėgėlę LVŽS rinkėjai išreitingavo iš paskutinės vietos į antrą. Ne tokį galingą šuolį, bet irgi garantuojantį vietą Seime, padarė demokratų sąraše paskutinis buvęs europarlamentaras Virginijus Sinkevičius.

Trečia didžioji intriga buvo, ar Laisvės partija, visuomenės apklausose visą kadenciją dažniau buvusi žemiau 5 proc. kartelės nei atvirkščiai, jose nepelnytai nuvertinama. 2020-ųjų rinkimuose jos patekimas į Seimą vadintas sensacija. Šįsyk „laisviečiams“ pritrūko 0,5 procentinio punkto balsų.

Išrinko: Antakalnio apygardoje Vilniuje triumfavo I. Šimonytė, sulaukusi 53,55 proc. rinkėjų paramos. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Dabar klausimas, ar, kaip ne viena kita likusi didžiosios politikos užribyje, ir ji pamažu nyks? Tikėtina, baigiasi ir dar dviejų partijų istorija didžiojoje politikoje. Net vėl sugrįžusiam į Darbo partiją ir prie Taikos koalicijos vairo stojusiam Viktorui Uspaskichui šįsyk nebepavyko reanimuoti vegetuojančių „darbiečių“. Antrus rinkimus iš eilės už Seimo durų liko ir LLRA-KŠS, o jos lyderis Waldemaras Tomaszewskis pralaimėjo rinkimus ir vienmandatėje, tiesa, ne ten, kur pergalė jam būtų garantuota, – lenkiškosiose apygardose, o Klaipėdoje.

Prorusiškiems – ne

Rinkėjai aiškiai parodė ir tai, kad jie nenori sukti Kremliaus link. E. Vaitkaus, rinkimams perėmusio Liaudies partijos pavadinimą, idėjas palaikė vos 2,64 proc., t. y. 32 755 rinkėjai. Šalčininkų-Vilniaus vienmandatėje apygardoje jis sulaukė 15,87 proc. balsų, nors prezidento rinkimuose Šalčininkų rajone buvo gavęs net 40,7 proc. Tačiau anuomet nekandidatavo LLRA-KŠS atstovas.

Vos 2,2 proc. rinkėjų parėmė ir populistinėmis kalbomis, kritika dabartiniams valdantiesiems juos viliojusią Taikos koaliciją, 1,38 proc. – Tautos ir teisingumo sąjungą (centristus, tautininkus), o už paskutinius likusius „Laisvę ir teisingumą“ balsavo vos 0,75 proc. – 9 329 rinkėjai.

Nors Regionų partijai EP rinkimuose visai nedaug pritrūko iki mandato, Seimo rinkimai jai buvo nesėkmingi – pelnė vos 1,9 proc. balsų. Kuklūs ir Nacionalinio susivienijimo (2,87 proc.), Žaliųjų partijos (1,68 proc.) rezultatai.

Susumavus, kiek balsavo už populistiniais ir radikaliais pareiškimais save rinkimuose pristačiusias partijas, išeina apie penktadalį rinkėjų. Palyginti, kiek kai kuriose Vakarų šalyse renka radikalai, mūsų rinkėjas labai nuosaikus. „Nemuno aušrai“, pasak S. Skvernelio, reikėtų net padėkoti, kad Seime nebus tų, kurie šlovina Kremlių ir Maskvą, nes ji akumuliavo itin kritiškai situaciją valstybėje vertinančių balsus.

Aštuoniose iš 71 vienmandatės apygardos kova baigėsi jau pirmajame ture.

Vis dėlto tarp atskirų Lietuvos regionų – akivaizdi skirtis. Būtų gerai, jei laimėjusiems Seimo mandatus rūpėtų ne tik tie, kurie už juos balsavo. Tai būtų sveikiau demokratijai.

Antras raundas

Tačiau tai, ką jau išrinkome, – tik pusė parlamento. Jau pagal tai matyti, kad parlamento sudėtis gerokai atsinaujins.

Po poros savaičių – lemiamas mūšis vienmandatėse apygardose. Aštuoniose iš 71 kova baigėsi jau pirmame ture. Mandatus iškovojo po du LSDP ir LLRA-KŠS atstovus, po vieną TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir „Nemuno aušros“, taip pat vienas save išsikėlęs „eksdarbietis“.

2020-ųjų rinkimuose pirmajame ture nugalėtojas paaiškėjo tik trijose, tačiau šįsyk Rinkimų kodekse daug kam nė neatkreipus dėmesio kartelė pergalei nuleista. Dabar nebereikia daugiau kaip pusės atėjusių balsuoti paramos – užtenka ne mažiau kaip penktadalio visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

Tad šįsyk triumfavo ne tik konservatorė Ingrida Šimonytė, Antakalnio apygardoje Vilniuje sulaukusi 53,55 proc. rinkėjų paramos, ir socialdemokratas Eugenijus Sabutis su 54,39 proc. jonaviškių palaikymu. Liberalei V. Čmilytei-Nielsen užteko 44,9 proc. Vilniaus Senamiesčio-Žvėryno apygardos rinkėjų palaikymo, „aušriečiui“ R. Žemaitaičiui – 46,44 proc. Kelmės-Šilalės apygardoje, LLRA-KŠS atstovui Jaroslavui Narkevičiui – 46,75 proc. Šalčininkų-Vilniaus apygardoje, o jo bendrapartietei Ritai Tamašunienei – 43,34 proc. Nemenčinėje. „Eksdarbietis“ save išsikėlęs Viktoras Fiodorovas mandatą turi 41,36 proc. kėdainiškių dėka, o socialdemokratei Vaidai Aleknavičienei pakako 39,58 proc., arba 6 380, Žiemgalos vakarinės apygardos rinkėjų palaikymo.

Nepasisekė: šįsyk „laisviečiams“ pritrūko 0,5 procentinio punkto balsų. / G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Po poros savaičių – finalai dar 63-iose vienmandatėse. Nors čia rezultatus prognozuoti sudėtinga, vis dėlto galimybės centro dešinės partijoms perlaužti bendrą rezultatą savo naudai mažai tikėtinos. Socialdemokratai turi daugiausia – 38 finalininkus. Beje, 2020 m. rinkimuose turėjo vos dvylika, o pergalę šventė penki.

Dabar konservatorių į antrą turą pateko 32. Prieš ketverius metus tokių jie turėjo net 54, iš jų laimėjo 26.

Antrame ture kausis penkiolika „Nemuno aušros“, po dešimt „Vardan Lietuvos“ ir LVŽS kandidatų, devyni liberalai, po tris „laisviečius“, LLRA-KŠS ir Regionų partijos atstovus, du „Laisvės ir teisingumo“, du patys išsikėlę ir vienas Nacionalinio susivienijimo politikai.

Taigi spalio 27-ąją galutinai išrinksime, kam ateinančius ketverius metus patikėsime valdyti Lietuvą. Tiesa, tiksliau būtų sakyti, kad juos išrinks maždaug pusė mūsų. Rinkėjų aktyvumas pirmajame ture siekė 52,06 proc. Tai kiek daugiau nei prieš ketverius metus (tada buvo 47,81 proc.), bet vis tiek mažai. Kažin, ar nėra taip, kad paskui valdžią labiausiai keikia tie, kurie nepasinaudoja savo pilietine teise ją rinkti?

Preliminarūs rezultatai Kauno vienmandatėse apygardose

Kalniečių (Nr.15) apygarda. Pakartotiniame balsavime dalyvaus Arvydas ANUŠAUSKAS ir Aušra PAPIRTIENĖ.

Savanorių (Nr.16) apygarda. Pakartotiniame balsavime dalyvaus Orinta LEIPUTĖ ir Liudas MAŽYLIS.

Petrašiūnų-Gričiupio (Nr. 17) apygarda. Pakartotiniame balsavime dalyvaus Darius RAZMISLEVIČIUS ir Kazys STARKEVIČIUS.

Panemunės (Nr. 18) apygarda. Pakartotiniame balsavime dalyvaus Edgaras GUDYNAS, Audrius RADVILAVIČIUS ir Gintarė SKAISTĖ.

Aleksoto-Vilijampolės (Nr.19) apygarda. Pakartotiniame balsavime dalyvaus Robertas KAUNAS ir Paulius LUKŠEVIČIUS.

Centro-Žaliakalnio (Nr.20) apygarda. Pakartotiniame balsavime dalyvaus Simonas KAIRYS ir Gabrielius LANDSBERGIS.

Šilainių (Nr. 21) apygarda. Pakartotiniame balsavime dalyvaus Martynas PRIEVELIS ir Laurynas ŠEDVYDIS.

Šaltinis: VRK

Kaip partijos pasidalijo pusę Seimo mandatų 2024 ir 2020 m.

Socialdemokratų partija 18 8

Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai 17 23

„Nemuno aušra“ * 14 –

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“* 8 –

Liberalų sąjūdis 7 6

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 6 16

Darbo partija 0 9

Laisvės partija 0 8

* 2020 m. rinkimuose nedalyvavo

Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija, daugiamandatės apygardos duomenys

Partijų atstovai vienmandačių apygardų finale *

Socialdemokratų partija 38

Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai 32

„Nemuno aušra“ 15

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ 10

Liberalų sąjūdis 9

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 10

Laisvės partija 3

Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 3

Regionų partija 3

Laisvė ir teisingumas 2

Patys išsikėlę 2

Nacionalinis susivienijimas 1

* Mandatus pirmame ture iškovojo po du LSDP ir LLRA-KŠS atstovus, po vieną – TS-LKD, Liberalų sąjūdžio, „Nemuno aušros“ ir vienas save išsikėlęs buvęs „darbietis“.