Iki savivaldos ir Seimo nario Žirmūnų vienmandatėje apygardoje rinkimų liko mažiau nei dvi savaitės. Politologo Algio Krupavičiaus nuomone, užimti laisvą vietą parlamente šansų daugiausiai turi Liberalų sąjūdžio (LS), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Socialdemokratų partijos atstovai.

Laisva Seimo nario vieta liko po to, kai į Europos Komisiją dirbti išvyko socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Nežinau, kiek pats V. Andriukaitis, kuris buvo rinktas Žirmūnų apygardoje, padeda socialdemokratų kandidatui rinkimų kampanijoje. Bet jo pagalba Algirdui Raslanui būtų naudinga, jis turėtų bene daugiausiai šansų. Manau, kad TS-LKD, LS ir Socialdemokratų partijos kandidatai yra realiausi pretendentai laimėti rinkimus šioje apygardoje“, – naujienų portalui LRT.lt komentavo Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas A. Krupavičius.

Į vietą parlamente sostinės Žirmūnų apygardoje kandidatuoja 12 atstovų: LS keliamas Šarūnas Gustainis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – buvusi energetikos viceministrė Renata Cytacka, TS-LKD – buvusi europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Socialdemokratų partijos – A. Raslanas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ – Vanda Birutė Ginevičienė, Lietuvos laisvės sąjungos – buvęs Seimo narys Algis Čaplikas, Darbo partijos – ekspremjeras Gediminas Vagnorius, partijos „Drąsos kelio“ – Anžela Andruškevič, Lietuvos liaudies partijos – Lilijana Astra, Lietuvos žaliųjų partijos – Joana Tamkevičiūtė, Tautininkų sąjungos – Ričardas Garuolis, nepriklausomai išsikėlęs kandidatas – Žydrūnas Plytnikas.

„Agitacija įsisiūbavo paskutinėmis minutėmis“

Kaip teigė politologas A. Krupavičius, šią savaitę galima tikėtis dar aktyvesnės rinkimų kampanijos prieš savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimus.

„Šią savaitę veikiausiai matysis visos rinkimų kampanijos spalvos: kandidatai agituoja, miestuose bei viešosiose erdvėse iškabinti plakatai, agitacija įsisiūbavo. Tik labai gaila, kad tai vyksta paskutinėmis kampanijos minutėmis, reikėjo tai daryti anksčiau. Kitą savaitę turėtume matyti dar aktyvesnį pasiruošimą rinkimams“, – naujienų portalui LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.

Dalyvauti savivaldos rinkimuose norą pareiškę buvo per 16 tūkst. asmenų, daugiau kaip 400 pageidavo varžytis dėl merų postų. Kandidatų sąrašai aptirpo, VRK išbraukus netinkamus dėl per jauno amžiaus, netinkamai deklaruotos gyvenamosios vietos, nuslėpto teistumo.

VRK duomenimis, savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaus 24 partijos, vien kandidatų į 60 savivaldybių tarybas bus daugiau kaip 15 tūkst., o į miestų ir rajonų merus kandidatuoja daugiau kaip 400.

Savivaldybių tarybų rinkimai įvyks kovo 1 dieną. Juose pirmą kartą merai bus renkami tiesiogiai.

Pagal Konstituciją, savivaldybių tarybų kadencija trunka ketverius metus.