„Tokiu savo elgesiu G. Paluckas rodė nepagarbą teisinei valstybei, jo elgesys neatitinka sąžiningumo ir atsakomybės principų, kurie numatyti Politikų elgesio kodekse. G. Paluckas savo veiksmais kompromituoja ministro pirmininko instituciją, jos reputaciją ir autoritetą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienį rašė L. Kasčiūnas.

„Raginame respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą, paskyrusį G. Palucką ministru pirmininku, pateikti politinį vertinimą dėl Vyriausybės vadovo tinkamumo toliau eiti pareigas. Valstybė negali tapti vieno susikompromitavusio asmens įkaite“, – teigė politikas.

Taip jis kalbėjo „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ sekmadienį paviešinus tyrimą, anot kurio, žalą minimoje byloje premjeras atlyginti baigė tik šių metų liepą.

Kaip rašė BNS, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2012 metais konstatavo, kad G. Paluckas piktnaudžiavo tarnyba, nes būdamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi protegavo graužikų naikinimo paslaugas teikusią savivaldybės įmonę.

Teismas tuomet jam skyrė lygtinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir priteisė atlyginti per 57 tūkst. litų – apie 16,5 tūkst. eurų – žalą Vilniaus miesto savivaldybei.

Tyrimo duomenimis, žala turėjo būti atlyginta per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau, gavus G. Palucko prašymą, teismo sprendimo vykdymas tuometinės savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus sprendimu buvo atidėtas iki 2015 metų pabaigos.

Vilniaus savivaldybės pateiktais duomenimis, žalą atlyginti G. Paluckas pradėjo 2014 metų gegužę, kuomet savivaldybei pervedė 40 tūkst. litų (11,58 tūkst. eurų). Didžiąją dalį šio mokėjimo, kaip patvirtino ir premjero patarėjas Justinas Argustas, sudarė grynieji pinigai – tai buvo G. Palucko šeimos ir artimųjų santaupos.

Atlikęs šį mokėjimą, premjeras savivaldybei liko skolingas per 17 tūkst. litų (4,9 tūkst. eurų), tokią sumą G. Paluckas savivaldybei pervedė šių metų liepos 8 dieną.

Konservatorių lyderis L. Kasčiūnas teigė neabejojantis, kad ši informacija apie G. Palucko neatlygintą žalą buvo nuslėpta ir nuo prezidento Gitano Nausėdos, jam skiriant jį premjeru.

„Politikas, kaip tautos atstovas, o ypač aukščiausio rango politikas, kaip Ministras Pirmininkas, turi elgtis taip, kad jo veikla ne tik nepažeistų įstatymo, bet ir būtų pagrįsta sąžiningumu, skaidrumu ir atsakomybe visuomenei“, – rašė L. Kasčiūnas.

„Demokratinėje valstybėje politikams negali būti taikomi tik minimalūs teisiniai reikalavimai. Vien tai, kad asmuo nepadarė nusikaltimo, dar nereiškia, kad jis tinkamas atstovauti visuomenei. Politiko elgesys turi būti vertinamas pagal aukštesnius standartus ir tai yra būtina demokratinės, teisinės valstybės sąlyga“, – tikino jis.

BNS rašė, kad, reaguodama į ankstesnes žiniasklaidos publikacijas, ikiteisminius tyrimus dėl premjero ir su juo susijusių įmonių atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Pastaroji savo atliekamame ikiteisminiame tyrime aiškinasi aplinkybes dėl prieš pusmetį nacionalinio plėtros banko ILTE suteiktos 200 tūkst. eurų paskolos premjerui iš dalies priklausančioje įmonėje „Garnis“ panaudojimo.

Šią savaitę patį G. Palucką kaip liudytoją apklausė FNTT.

STT ikiteisminį tyrimą pradėjo reaguodama į antrą žurnalistinį tyrimą, kuriame kelti klausimai dėl G. Palucko prieš dešimtmetį iš dalies valdytos įmonės „Sagerta“, paskolų ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei ryšių su verslininku Darijumi Vilčinsku.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, kad ministro pirmininko atsakymai dėl tyrimuose keliamų klausimų nesutampa ir pasiūlė jam sakyti tiesą, nes kitaip taps „labai sunku dirbti savo darbą“.