„Aš manau, kad mes turime jau aiškiai pasakyti, kad tie žmonės, – taip, jie savanoriai, – bet jų auka, jų pastangos buvo pirmiausiai dėl mūsų nepriklausomybės, dėl Ukrainos ir mūsų valstybingumo. Todėl, be jokios abejonės, jie yra tikri laisvės gynėjai“, – Eltai įstatymo pataisų motyvus aiškino L. Kasčiūnas.

Projektu siekiama, kad laisvės gynėjais būtų pripažįstami tie asmenys, kurie sudarė sutartį su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir kovojo prieš Rusijos agresiją nuo 2022 m. vasario 24 d. iki pat karo pabaigos.

Laisvės gynėjo statusą taip pat gautų asmenys, kurie pasirašė sutartis su kompetentingomis Ukrainos institucijomis ar organizacijomis ir teikė savanoriškąją pagalbą ukrainiečiams kovoje su Rusija.

„Laisvės gynėjo karo Ukrainoje dalyvio teisinis statusas būtų pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties“, – priduriama įstatymo aiškinamajame rašte.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, laisvės gynėjais pripažįstami tie piliečiai, kurie 1990 m. kovo 11 – 1991 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu prisidėjo prie atkurtos Lietuvos nepriklausomybės ir tarnavo kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, Valstybės saugumo bei Muitinės departamentų pareigūnai. Taip pat, jeigu dirbo policijoje ir buvo kariai savanoriai ar šauliai.

Projekto iniciatorius teigia, kad neįtraukti į šį įstatymą Ukrainoje kovojusių ar kitaip savanoriavusių asmenų yra moraliai neteisinga.

„Šiame baigtiniame sąraše nėra Lietuvos Respublikos piliečių, kurie dalyvavo kare Ukrainoje ir prisidėjo ginant ne tik šios šalies laisvę, bet ir visos Europos laisvę, taiką ir saugumą. Turint omeny Lietuvos įsipareigojimą visokeriopai remti Ukrainą kovoje su Rusijos agresija, taip pat ir pačių Lietuvos žmonių nenuilstamą savanorišką pagalbą Ukrainai ne tik aukojant paramai, bet ir vykstant į šią šalį padėti jai mūšio lauke, net rizikuojant savo gyvybe, – moraliai tai nėra teisinga“, – tvirtinama projekto aiškinamajame rašte.

Laisvės gynėjo teisinį statusą suteikia speciali komisija, sudaryta iš Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų, Valstybės saugumo departamento bei Muitinės atstovų. Į komisiją taip pat įeina ir Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) bei Šaulių sąjungos atstovai.

Nuo karo pradžios Ukrainoje jau yra žuvę du lietuviai – Tadas Tumas ir Tomas Valentėlis.

Tikslus Ukrainos pusėje kovojančių lietuvių skaičius nėra žinomas, bet svarstoma, kad jų gali būti apie kelios dešimtys.