„Ką rusai neišvengiamai dės ant stalo – kad amerikiečiai išvestų karius iš Rytų flango. Čia bus klausimas, ar Donaldo Trumpo administracija pasirašo šiai žalingai, grėsmingai nesąmonei, ar meta šį pasiūlymą į šiukšlių dėžę“, – penktadienį Žinių radijui teigė L. Kasčiūnas.

„Tikiu Amerika, kad Amerika laikysis tvirtai. Pagal jų parametrus dėl gynybos finansavimo atrodome gerai. Dėl mūsų pozicijų Kinijos, Irano atžvilgiu esame strategiškai viename puslapyje su JAV. Tikrai turime argumentų“, – pridūrė jis.

Apie tai, kad Rusija gali pakartoti 2021 m. NATO keltą ultimatumą nesteigti karinių bazių Rytų Europoje kalbėjo ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

2021 m. gruodį, tvyrant įtampai tarp pajėgas prie sienos su Ukraina sutelkusios Maskvos ir Vakarų, Rusija iškėlė ultimatumą NATO. Tuo metu Maskva reikalavo, kad Aljansas negali priimti jokių naujų narių ir ragino nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.

Savo ruožtu L. Kasčiūnas ragina ne tik laukti Amerikos sprendimų, bet ir vykdyti įsipareigojimus gynybai, užtikrinti visuotinės gynybos principo įgyvendinimą.

Čia bus klausimas, ar Donaldo Trumpo administracija pasirašo šiai žalingai, grėsmingai nesąmonei, ar meta šį pasiūlymą į šiukšlių dėžę.

„Kai rusai ant derybų stalo deda tokį reikalavimą, natūralu, kad tu turi kelti klausimą, kad tokių nuolaidų nebūtų, nes tai kurtų prielaidą susiformuoti tam tikram vakuumui mūsų regione. To mes sau negalime leisti. Ne tik laukti, bet ir daryti savo darbus“, – kalbėjo konservatorius.

„Kol kas apokaliptinių nuotaikų dėl NATO aljanso nebraižyčiau. Faktas, kad turime skirtingus matymus čia ir už Atlanto. Pats principas, kad į gynybą reikia investuoti didesnius pinigus – teisingas. Matyt, ta kryptimi turėsime eiti. Suvokimas, kad Europa pati turi rūpintis savo saugumu – yra faktas, tą reikia daryti“, – akcentavo jis.

Abejonių dėl JAV įsipareigojimų užtikrinti saugumą Europoje sukėlė į Baltuosius rūmus grįžusio D. Trumpo pareiškimai.

JAV lyderis yra pareiškęs, jog, Europos šalims neskiriant pakankamai dėmesio ir finansų gynybai bei saugumui, Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO. D. Trumpas reikalauja, kad kiekvienos narės išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. BVP.

Tuo metu Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį D. Trumpas trečiadienį pavadino diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis. Prieš tai jis pažėrė tuos pačius teiginius, kuriuos kartoja Kremlius: kad Ukraina pati kalta dėl karo ir kad V. Zelenskis nėra teisėtas prezidentas. Savo ruožtu V. Zelenskis apkaltino D. Trumpą pasidavus Rusijos „dezinformacijai“.

Praėjusią savaitę JAV gynybos sekretorius Peteas Hegsethas perspėjo NATO sąjungininkus Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne „tęsis amžinai“, ir paragino juos skirti daugiau lėšų gynybai.

Visgi, reaguodamas į tokius pareiškimus buvęs D. Trumpo patarėjas Herbertas Raymondas McMasteris patikino, kad amerikiečių kariai liks Baltijos valstybėse.

L. Kasčiūnas dėl gynybos finansavimo žada paramą Vyriausybei

Buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas sako, kad jo vadovaujami konservatoriai yra pasiruošę paremti Gintauto Palucko Vyriausybės iniciatyvas dėl didesnio gynybos finansavimo. Anot jo, palaikymą TS-LKD rodytų nepaisant valdančiojoje koalicijoje sumaištį keliančio „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio.

„Mes, kaip konstruktyvi opozicija, paremsime išmintingus sprendimus net jei, pavyzdžiui, G. Paluckas turės problemų su R. Žemaitaičiu. Esame tie, kurie galėsime paremti“, – Žinių radijui penktadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Norint palaikyti diviziją, norint, kad skolinimasis labai neišbrangtų –  nes jis kainuos –  mes turime turėti viziją, kaip eiti su tvariu gynybos finansavimu ir kaip didinti valstybės pajamas“, – teigė konservatorius.

Mes, kaip konstruktyvi opozicija, paremsime išmintingus sprendimus net jei, pavyzdžiui, G. Paluckas turės problemų su R. Žemaitaičiu.

Tačiau, tęsė jis, socialdemokratų dominuojama valdžia konkrečių sprendimų, leisiančių tvariai pasiekti Valstybės gynimo taryboje (VGT) numatytus tikslus, kol kas dar nepasiūlė.

„Konkrečių planų, kaip tai daryti, Vyriausybė kol kas neturi“, – sakė L. Kasčiūnas.

ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Visgi, kol kas nėra aišku, iš finansavimo šaltinių bus skiriamos papildomos lėšos gynybai.

Skatina Vyriausybę greičiau skelbti Rūdninkų karinio miestelio plėtros konkursus

L. Kasčiūnas ragina Vyriausybę spartinti infrastruktūros parengimo darbus atvykstančiai Vokietijos brigadai ir skelbti Rūdninkų karinio miestelio plėtros konkursus.

„Paskutinį Vyriausybės posėdį, prieš mums paliekant pozicijas ir perleidžiant G. Palucko Vyriausybei, priėmėme visą galutinį investicinį projektą, kad būtų galima pastatyti visą karinį miestelį. Jau buvo galima skelbti konkursus, bet dabar jau vasario pabaiga, tačiau konkursų nėra“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo L. Kasčiūnas.

Konservatorių pirmininko teigimu, yra galimybė, jog centro-kairės Vyriausybė svarsto ir kitus projekto įgyvendinimo modelius.

„Nauja vadovybė įvertino, modeliavo galbūt kitą scenarijų, bet mes prarandame 2-3 mėnesius ir kiekvienas mėnuo yra brangus. Raginame susitelkti į kuo greitesnį darbų darymą, kad Vokietijos brigada atsirastų kuo greičiau“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Praėjusi Vyriausybė gruodžio mėnesį priėmė nutarimus dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto skirto vystyti Rūdninkų karinio poligono karinę infrastruktūrą ir įsteigti karinį miestelį Kairių kaime Klaipėdos rajone. Bendra šių įsipareigojimų vertė viešajam sektoriui – apie 2,35 mlrd. eurų.

ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.