Kelios Seimo frakcijos blokuoja Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma keisti žiniasklaidos etiką nagrinėjančios komisijos sudarymo tvarką.

Ketvirtadienį, kaip ir antradienį, dalis Seimo frakcijų nesiregistruoja balsuoti dėl šių pataisų priėmimo. Nesiregistravus privalomam mažiausiam parlamentarų skaičiui - 71, projektas nei priimamas, nei atmetamas.

Ketvirtadienį šiuo klausimu registravosi 48 parlamentarai. Balsavime nedalyvavo nė vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų narys, beveik visi „tvarkiečiai“ ir Mišrios Seimo narių grupės nariai. Dalyvavo vos trys Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai.

Seimas po svarstymo yra pritaręs, kad vertinti žurnalistų etiką turėtų Visuomenės informavimo etikos asociacija, kurią sudarytų tik žiniasklaidos organizacijų atstovai. Siūlymai į asociaciją įtraukti Vyskupų konferencijos, Žmogaus teisių centro, Lietuvos psichiatrų asociacijos atstovus buvo atmesti.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, nebeliktų dabar veikiančios Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos. Ją pakeistų Visuomenės informavimo etikos asociacija ir jos įsteigta Visuomenės informavimo etikos komisija.

Asociaciją steigti būtų įpareigotos Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos  asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.

Tuo metu dalis parlamentarų siekia palikti dabartinę etikos komisijos sudarymo tvarką, kai atstovus į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją siūlo ne tik žiniasklaidos organizacijos, bet ir Vyskupų konferencija, Psichiatrų asociacija, Žmogaus teisių centras.

Anot projekto, Visuomenės informavimo etikos komisija būtų kolegialus asociacijos sprendimus priimantis organas, į jį asociacijos nariai deleguotų po vieną savo atstovą trejų metų kadencijai. Komisija nagrinėtų profesinės etikos pažeidimus, asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, taip pat nagrinėtų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus.

Projekte taip pat numatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius penkeriems metams skirs Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlys organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, ir kurios narių veiklai taikomos Etikos kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negalės būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Inspektoriumi galės būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją.