Padėti išgyventi sunkmetį

Jau šią savaitę, rugsėjo 10-ąją, startuosiančioje Seimo rudens sesijoje, žinoma, visų pirma tikimasi neatidėliotinų sprendimų, kaip palengvinti visus užgulusią naštą – neregėtą energijos kainų šuolį.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė piktinasi, kad valdžia vis žada pasikalbėti dėl energijos kainų amortizavimo, bet kalbėti vėlu – reikia sprendimų, tai kitos Europos šalys jau daro. „Darbuotojams išgyventi sunkmetį šiandien reikia dviejų dalykų: pirma, didinti darbuotojų pajamas, antra, užtikrinti nemokamas viešąsias paslaugas“, – pabrėžia profsąjungų lyderė.

Išgyventi: „Darbuotojams išgyventi sunkmetį šiandien reikia dviejų dalykų – pirma, didinti jų pajamas, antra, užtikrinti nemokamas viešąsias paslaugas“, – pabrėžia profsąjungų lyderė I.Ruginienė. (J. Elinsko/BNS nuotr.)

Pasak jos, karščiausias klausimas – minimalios algos kėlimas. Profsąjungos ne tik tikisi, bet ir reikalauja, kad nuo kitų metų ji kiltų ir žymiai, apie mažesnį skaičių, nei yra pasiūlęs Lietuvos bankas (iki 868 eurų), negali būti nė kalbos, turėtų būti net ir daugiau. „Šis sprendimas labai svarbus, nes padarys įtaką ne tik gaunantiesiems minimalią algą, bet ir visiems, mat minimalios algos pakilimo efektas jaučiamas visose grandinėse“, – aiškina I.Ruginienė. Pasak jos, bandoma klaidingai pateikti, kad atlyginimų didinimas keltų verslui išgyvenimo problemų. Bet ne tai verslui problema, o energijos kainos, tad šią problemą ir reikia spręsti.

Tačiau, pabrėžia I.Ruginienė, negali būti ir taip, kad žmogui keliais eurais pakels atlyginimą, bet jam reikės susimokėti už mokyklą, sveikatos priežiūros paslaugas, brangs darželiai – tai iš dalies jau vyksta. „Sunkmečiu valstybė turi daugiau investuoti į šias sritis, kad kiekvienas gyventojas gautų nemokamą paslaugą. Tačiau Vyriausybė užsuko reformų daugelyje sričių – sveikatos apsaugos, švietimo, dabar imsis valstybės tarnybos ir, deja, akivaizdu, kad jos neorientuotos į darbuotoją, jo socialines garantijas. Matome tendenciją, kad jos nesprendžia pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria darbuotojai, rūpinamasi ne viešojo, bet privataus sektoriaus stiprinimu, o tai gali labai skausmingai atsiliepti visai valstybei“, – vertina LPSK pirmininkė.

Dar vienas profsąjungų nuogąstavimas prieš artėjantį naująjį politinį sezoną – ar, Seimui ėmusis keisti Darbo kodeksą, kitus teisės aktus, jie bus orientuoti į paprastą žmogų, darbuotoją. I.Ruginienė pabrėžia, kad keičiant Darbo kodeksą socialinės garantijos darbuotojams turėtų didėti ir jokiu būdu nemažėti. Ji primena, kad valdantieji žadėjo ir mokesčių reformą, tačiau ji nugulė stalčiuose. Pasak profsąjungų lyderės, dabar matome dalijamus pinigus, bet nematome esminių pokyčių daugiau apmokestinant kapitalą.

Tapti patrauklesniems

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius prioritetiniu verslo lūkesčiu naująjį politinį sezoną įvardija bendrų sprendimų dėl energijos kainų augimo paieškas: „Tam reikės kelių etapų, bet reikia spręsti, ką daryti jau šią žiemą, kaip sumažinti naštą verslui, nes elektros kaina pakilo keturis penkis kartus. Verslas neplanavo tokių drastiškų permainų. Neįmanoma visko perkelti ant pirkėjo, vartotojo pečių, staiga kelti kainą.“

Pinigai: V.Janulevičiaus teigimu, norint tapti šalimi, kuri pritrauktų daugiau naujų investicijų ir neprarastų esamų, pagal kai kurias įstatymų normas turime susilyginti su kaimyninėmis šalimis. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Pasak jo, tikimasi, kad, jei verslui nebus suteikta jokių subsidijų nuostoliams dėl pakilusių energijos kainų kompensuoti, bent jau turėtų būti pakankamai atidėtų mokėjimų už energiją arba paskolinta lėšų, kad būtų galima juos išdėlioti per ilgesnį laikotarpį. Tai padėtų verslui persiridenti per tokį staigų kainų kalniuką.

Antru didžiausiu verslo lūkesčiu LPK prezidentas įvardijo šalies patrauklumo užsienio investuotojams didinimą, nes dėl šiandienės geopolitinės situacijos Lietuva jiems ne tokia patraukli. „Turime peržiūrėti įstatymus, kaip tapti šalimi, kuri pritrauktų daugiau investicijų ir, žinoma, neprarastų esamų. Pagal kai kurias įstatymų normas reikėtų susilyginti su kaimyninėmis šalimis Latvija, Estija, Lenkija. Kad įmonių savininkai norėtų toliau investuoti Lietuvoje, taip didinant našumą ir efektyvumą, nepriklausomybę nuo iškastinio kuro, ėjimą žalinimo keliu, paskatų investuotojams reikia jau dabar, nes šiuo metu – lūžio momentas“, – pabrėžia V.Janulevičius.

Pasak jo, pramonei svarbu didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ne tik dėl to, kad tai triskart pigiau nei dabartinė rinkos kaina: CO2 mažinimas – labai svarbus veiksnys pasirengti ateičiai, nes po šios krizės tai bus vienas svarbiausių veiksnių ES – įmonės, kurių gaminiuose bus mažiausias CO2 pėdsakas, turės papildomų paskatų ES rinkoje, o Lietuvos eksportas į ES sudaro net 70 proc. viso eksporto.

Slaugytojų stygius

Permainos laukia ir sveikatos apsaugos srities. Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininko Karolio Kilčausko nuomone, reikia tęsti sveikatos įstaigų tinklo reformą ir optimizavimą. Tai truks ilgiau nei vieną politinį ciklą, todėl neturėtų būti, kaip kad yra buvę, kad vieną kadenciją priimami sprendimai, o kitą – anuliuojami.

Jaunųjų gydytojų atstovas tikisi, kad pagaliau bus sutarta didinti finansavimą sveikatos apsaugai, o ne tik apie tai diskutuojama. Ir pagal Europos Komisijos, ir pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, ir pagal Lietuvos valstybės kontrolės vertinimus šiai sričiai skiriame labai mažai resursų, todėl turime prastesnius nei kitose šalyse rezultatus, daug išvengiamų mirčių ir pan.

K.Kilčauskas primena dar vieną problemą – personalo trūkumą: „Dar prieš penkerius metus buvo prognozuojama, kad 2028 m. trūks 5–7 tūkst. slaugytojų. Tai milžiniški skaičiai, katastrofa, nes nebus kam dirbti. Tinklo reforma moderni, kalbama, kad artiname paslaugas prie paciento namų, slauga keliasi į jo namus, bet, atrodo, nebus kas ją galėtų teikti. Tai tik vienas pavyzdys – tas pats ir poliklinikose, ligoninėse, kitose sveikatos įstaigose.“

Jaunieji gydytojai kelia ir pačios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) problemą: joje labai ribotas personalo skaičius, atlyginimai maži. „Kai visas sveikatos sektorius žiūri į SAM kaip į visų problemų sprendėją, gal padarykime tą įstaigą modernią pakeldami atlyginimus ir pritraukdami į ją intelektinio kapitalo, nes dabar, užuot žygiavę į priekį, teišgalime gesinti gaisrus. Kad galėtume Lietuvoje vystyti sveikatos apsaugos sritį, reikia intelektualios ministerijos su pakankamai personalo“, – siūlo K.Kilčauskas.

Vyriausybė užsuko reformų daugelyje sričių – sveikatos apsaugos, švietimo, dabar imsis valstybės tarnybos ir, deja, akivaizdu, kad jos neorientuotos į darbuotoją.

Reformų realybė

Ši valdančioji dauguma daug dėmesio skyrė švietimui. „Pirmieji dveji kadencijos metai buvo didesnių iniciatyvų metai, o dabar bus jų įgyvendinimo metai. Manau, daug dėmesio bus skiriama Tūkstantmečio mokyklų programai. Tai didelis projektas, kuris nebus įgyvendintas vien per šios Vyriausybės kadenciją, bet jis – šios švietimo, mokslo ir sporto ministrės vizitinė kortelė, šios Vyriausybės naujagimis, tad jį bandys paauginti“, – mano Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas. Jo žiniomis, ministrė Jurgita Šiugždinienė nusprendusi susikoncentruoti į kelis, o ne iš karto daug dalykų.

Žinoma, bus ir kitų darbų. Dirbama ir prie pedagogų rengimo sistemos tobulinimo, ugdymo turinio atnaujinimo, Mokslo ir studijų įstatyme jau įteisinti dideli pokyčiai kolegijose, tiesa, A.Lašas juos vertina kaip labai pavojingą sprendimą, kuris gali turėti daug neigiamų padarinių.

„Visa tai svarbu, bet esmė – ne įstatymas, o jo įgyvendinimas – kaip bus naujai sudėliotas ugdymo turinys, sprendžiama dėl kolegijų moksliškumo, kokia bus konkreti Tūkstantmečio mokyklų programos išraiška“, – pabrėžia A.Lašas ir primena, kad ir ši idėja evoliucionavo, – pradinėje fazėje buvo vienokia, dabar – kitokia, o programą vykdyti patikėta kažkodėl ne Nacionalinei švietimo agentūrai, o su švietimu nieko bendra neturinčiai Europos socialinio fondo agentūrai.

Įgyvendinimas: pasak A.Lašo, esmė – ne švietimo reformų įstatymai, o jų įgyvendinimas: kaip bus sudėliotas ugdymo turinys, sprendžiama dėl kolegijų moksliškumo, kokia bus konkreti Tūkstantmečio mokyklų programos išraiška. (V. Balkūno/BNS nuotr.)

A.Lašas mini, kad yra ir kitų mažesnių, bet teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, karjeros darbuotojų įdarbinimas mokyklose, nes svarbu, kad moksleiviai pradėtų galvoti apie savo karjerą sistemiškai ir anksčiau. Bet ir čia klausimų kelia pokyčių įgyvendinimas: tai bus finansuojama iš ES projektinių lėšų, kurios baigiasi 2024 m. Jo įsitikinimu, ydinga praktika, kai nuolatinių veiklų, kurioms reikia nuolatinio finansavimo iš biudžeto, finansavimas pakeičiamas laikinu. Kas bus toliau, kai jis baigsis?

Rinks vietos valdžią

Naujasis politinis sezonas bus pažymėtas savivaldybių tarybų ir merų rinkimais. Vietos bendruomenės tikisi, kad tiek esamos, tiek būsimos savivaldybių tarybos padės žmonėms atlaikyti sunkmetį. „Visus mus stipriai veikia nevaldomai didėjanti infliacija. Labiausiai pažeidžiamos socialiai jautrios asmenų grupės. Laukia sudėtingas šildymo sezonas. Kylančios energijos kainos, pasitikėjimo ir stabilumo nebuvimas kelia įtampą tarp gyventojų, ir kalbama ne apie gyvenimo kokybės konkurencingumą, o apie patį išgyvenimą. Todėl iš savivaldos tarybų narių tikimės iniciatyvų vietos ir nacionaliniu mastu, ieškant išeičių iš susidariusios situacijos ir atstovaujant savo rinkėjui“, – sako Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos (LVBOS) pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Iniciatyvų: E.Juozapavičienė pabrėžia: kylančios energijos kainos, stabilumo nebuvimas kelia įtampą ir kalbama ne apie gyvenimo kokybę, o apie išgyvenimą, tad iš savivaldybių tikimasi iniciatyvų ieškant išeičių iš situacijos. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Ji tikisi, kad visi savivaldybių tarybų nariai dar prisimena savo rinkiminius pažadus, tad turi paskutinius mėnesius juos realizuoti. „Iš ateinančių rinkimų tikimės, kad į savivaldą išsirinksime kompetentingus, gebančius strateguoti ir priimti racionalius sprendimus, gerai pažįstančius vietos bendruomenę ir pasiryžusius jai dirbti politikus, kurie supras socialinės partnerystės ir bendradarbiavimo su vietos bendruomeninėmis organizacijomis galimybes ir reikšmę“, – pabrėžia LVBOS pirmininkė.

Atstovauti rinkėjams

Taigi vietos valdžiai beliko maždaug pusmetis kadencijos, nacionalinė saviškę įpusėjo, tad ar nacionalinėje politikos lygoje ištesėta pusė, o vietos – jau beveik visi pažadai?

„Suprantame sudėtingą situaciją, kuri teko šiai valdančiajai daugumai – pandemija, karas Ukrainoje, energetinis karas. Bet verslas lygiai taip pat kovoja šiuos karus, tad norisi, kad būtų daugiau įsiklausoma į jo prašymus ir pastebėjimus, nes to lig šiol nebuvo. Tai leistų didinti investicijas į Lietuvą, stiprinti jos energetinį saugumą ir savarankiškumą“, – pabrėžia LPK prezidentas V.Janulevičius. Jo vertinimu, nors liberalioji valdančiosios koalicijos dalis stengiasi gerinti sąlygas verslui, kol kas rinkimų kampanijos metu išsakytų pažadų įgyvendinta tikrai tik labai maža dalis.

Pasak profsąjungų lyderės I.Ruginienės, politikai turi padėti žmonėms, kurie po nežmoniškai sunkaus pandemijos laikotarpio liko aplamdyti, taip pat ir dėl valdžios padarytų klaidų, o dabar užklupti energijos kainų šuolio. „Tačiau vyksta nuolatinis gąsdinimas ir psichologinis spaudimas, kad ruduo bus dar sunkesnis, tad turi jaustis kaltas, jei nori didesnio atlyginimo, – sėdėk ir tylėk, nes viskas labai blogai ir gali netekti darbo. Bet išlaidos auga, žmogui reikia išgyventi. Vis dėlto kai kurių įmonių pelnai išlieka nemaži ir sunkmečiu pasidalijimas su visuomene turėtų būti didesnis“, – neabejoja I.Ruginienė.

Suprantame sudėtingą situaciją, kuri teko šiai valdančiajai daugumai – pandemija, karas Ukrainoje, energetinis karas. Bet verslas lygiai taip pat kovoja šiuos karus.

Ji pripažįsta, kad dabartiniams valdantiesiems teko iš tiesų nepalankus metas – sunkmetis po sunkmečio, vis dėlto, praėjus pusei kadencijos, gerų tendencijų, jos vertinimu, sunku įžvelgti. Antra vertus, ji visus ragina prieš rinkimus perskaityti partijų programas. „Nors visi sako, kad niekas nedirba pagal programas, bet aš jas pasiskaičiau. Konservatorių programoje šmėžavo privatizacijos kvapelis, kiti dalykai, kurie dabar ir įgyvendinami“, – sako I.Ruginienė.

Jaunųjų gydytojų atstovas K.Kilčauskas pastebi, kad Vyriausybė savo programos priemonių plano vykdymą seka kaip kad simfoninis orkestras kiekvieną natą. Groja kaip iš natų, bet koks bus rezultatas, kol kas sunku pasakyti.

Stygius: pasak K.Kilčausko, sveikatos įstaigų tinklo reforma moderni, kalbama, kad artiname paslaugas prie paciento namų, bet, atrodo, nebus kas jas teiks. Jau 2028 m. trūks 5–7 tūkst. slaugytojų. Tai katastrofa. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Seimo rudens sesijos pradžią opozicija užsimojusi papipirinti interpeliacijomis ministrams. Bet didėjančios kainos žmonėms rūpi labiau nei politikų vidiniai šou. Interpeliacijomis ministrai nekeičiami ir net jei taip nuspręstų pati premjerė, tiksliau, valdančioji dauguma, klausimas, ar kuris Seimo narys būtų geresnis ministras, o geras tos srities specialistas viduryje kadencijos kažin, ar norėtų mesti savo darbą ir pradėti mokytis būti ministru.

Tad rinkėjams gal svarbiau ne tai, ar kuris ministras praras portfelį, o kad daug Seimo narių nepasišautų į merus (norinčiųjų jau yra), nes klausimas, kaip jie derintų darbą Seime ir rinkimų kampaniją. Jei būtų išrinkti vienmandatininkai, mokesčių mokėtojams tektų apmokėti naujus rinkimus šiose apygardose. Maža to, jei sėkmė lydėtų keturis valdančiuosius, Seime sugriūtų ši valdančioji dauguma.

Tad būtų gerai, jei politikai galvotų ne tik apie save ir planuodami savo politinę karjerą, ir priimdami teisės aktus, taip pat ir vieną svarbiausių rudens sesijoje – kitų metų biudžetą, taip pat teiksimą dar vieną valstybės reformą, kurioje mintijama apie Seimo narių algų kėlimą. Ypač sunkmečiu politikams derėtų visų pirma atstovauti ne savo pačių, bet visos visuomenės interesams.