Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po susitikimo žurnalistams sakė, kad daugiau kalbėta apie norimus eurokomisarų portfelius nei apie galimų kandidatų pavardes.

„Buvo kalbama apie portfelius. (...) Labai daug apie pavardes nekalbėjome“, – sakė A. Armonaitė.

„Šiandien iš tikrųjų daugiau kalbėjome apie procesą, apie galimus portfelius, apie galimą išsidėstymą laike. Apie pavardes kalbėjome minimaliai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji sakė koalicijos tarybą sukvietusi, kad išgirstų „premjerės matymą, kaip mato išsidėstymą laike ir kaip mato patį procesą“.

„Situacija yra tokia, kad dar dėl pačios EK pirmininkės kandidatūros nėra sprendimo, derybos vyksta, balsavimas Europos Parlamente numatytas liepos 18 dieną, todėl tikėtina, kad konkrečios pavardės ir sprendimas Vyriausybėje iki to laiko nebus priimtas. Žinoma, mums, kaip koalicijos partneriams svarbu, kad kuo greičiau aptartume kandidatus ir kad galėtume išsakyti savo nuomonę dėl konkrečių kandidatų šansų praeiti visus filtrus, ne tik prezidento, bet ir Seimo“, – sakė parlamento vadovė.

Anot A. Armonaitės, Lietuvai turėtų būti aktualūs ne tik plėtros, bet ir energetikos, ekonominių eurokomisarų portfeliai.

„Juk ir biudžetas bus formuojamas, nauja (finansinė) perspektyva, na, o energetikoje yra daug ambicingų projektų, ir Lietuva iš tikrųjų nepriklausoma ir konkurencinga bus tada, kai bus pirmiausia nepriklausoma energetiškai“, – sakė „laisviečių“ lyderė.

Pasak A. Armonaitės, per susitikimą kaip galimi kandidatai į eurokomisarus minėti premjerė Ingrida Šimonytė, valdančiųjų konservatorių lyderis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Mes kaip ir esame ne kartą viešai kalbėję, kad Lietuvos interesams geriausiai tikriausiai galėtų atstovauti premjerė, nes gautų labai įtakingą portfelį, ji atsakė, kad ji to nenori. Per prievartą mes, žinoma, nedeleguosime nieko“, – tvirtino Laisvės partijos pirmininkė.

Tuo metu V. Čmilytė-Nielsen abejojo, ar G. Landsbergio kandidatūra įveiktų visus filtrus Lietuvoje.

„Nenuneigiant visų užsienio reikalų ministro nuopelnų, turiu abejonių, ar jis praeitų ir patį pirmąjį filtrą“, – teigė ji.

Nenuneigiant visų užsienio reikalų ministro nuopelnų, turiu abejonių, ar jis praeitų ir patį pirmąjį filtrą.

Laisvės partijos pirmininkė ketvirtadienį per susitikimą kėlė klausimą ir dėl Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo, siedama jį su parama eurokomisaro kandidatūrai.

„Laike tai neišvengiamai susiję klausimai. Frakcijai palaikyti bet kokią koalicijos kandidatūrą būtų daugiau argumentų, jeigu koalicijos partneriai parodytų daugiau paramos mūsų programinėms nuostatoms, šiuo atveju – Civilinei sąjungai“, – tvirtino A. Armonaitė.

„Yra labai paprasta tiesa – dabar bus frakcijos posėdis, ir kai ten kalbi apie paramą vienam ar kitam projektui, kurie svarbūs ir koalicijos partneriams, tiesiog natūraliai daugiau jos yra, kai frakcijos nariai jaučia, kad ir jų darbams, ir jų pasiūlymams yra daugiau paramos. Tai žmogiška, paprasta ir politiška, tiesą sakant“, – sakė ji.

Laisvės partijos lyderė teigė matanti galimybę dar šią vasarą balsuoti dėl tos pačios lyties atstovų civilinės sąjungos įteisinimo. Seime dėl to yra likęs paskutinis balsavimas, bet nuogąstaujama, kad priimti įstatymą gali pritrūkti balsų, nes jo nepalaiko ir dalis konservatorių bei liberalų.

A. Armonaitė ketvirtadienį tvirtino dar matanti „balsų rezervą“ ir prašė koalicijos partnerių paramos projektui.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad toks dviejų skirtingų klausimų susiejimas daro žalą pastarajam.

„Manau, kad Laisvės partijos siejimas partnerystės ar įtraukimas į kokius nors mainus daro žalą partnerystės šansams“, – sakė Seimo vadovė.

Seimo pirmininkė koalicijos tarybą sukvietė norėdama aptarti galimą Lietuvos kandidatą į EK narius.

Anksčiau V. Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, jog konservatorių delsimas įvardyti kandidatus kelia riziką Lietuvai pralaimėti skirstant eurokomisarų portfelius. Dėl tos pačios priežasties kritiką koalicijos partneriams yra išsakiusi A. Armonaitė.

Žiniasklaida ir dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų mini valdančiųjų konservatorių lyderį G. Landsbergį kaip potencialų kandidatą tapti eurokomisaru, nors jis pats to nekomentuoja.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra pažymėjęs matantis geresnių kandidatų nei G. Landsbergis, tačiau jų neįvardijo. Šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono teigimu, jei Lietuva gautų su finansais susijusį postą, kandidatėmis į EK galėtų būti premjerė I. Šimonytė ar finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Nauja EK formuojama po Europos Parlamento rinkimų. Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas.

Dabartinėje Europos Komisijoje iš Lietuvos dirba Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.