Artėjant rinkimams, partijos ir politikai išleidžia nemažas pinigų sumas viešųjų ryšių kompanijoms bei kviestiniams ekspertams. Dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris tikina, kad viešųjų ryšių kompanijas samdo kone visos pagrindinės politinės jėgos, ir tai esą tapo gero tono ženklu.

Vis dėlto, pasak LRT.lt kalbintų politikos žinovų, Lietuvoje yra nedaug gerų įmonių ir asmenų, kurie išmano, kas yra viešieji ryšiai ar kaip reikia dirbti su politikais. Kaip teigia LRT žurnalistas Virginijus Savukynas, neretai ryšių su visuomene atstovai nesupranta, kaip veikia žiniasklaida.

„Dirbti su politikais yra didžiulis iššūkis bet kuriai viešųjų ryšių agentūrai. Reikia tinkamai pateikti politinę prekę, be to politikai tarpusavyje kovoja vieni su kitais. Viduje taip pat netrūksta įtampių, kurios išsiveržia įvairiausiais ir netikėtais pavidalais – matome daug liapsusų feisbuke, kai ne politikai, o jų padėjėjai ar atstovai viešiesiems ryšiams kažką paskelbia, dėl ko vėliau tenka gailėtis. Tų atvejų, kai politikai nukenčia nuo žmonių, kuriuos samdo ir kuriems moka pinigus, yra daug“, – LRT.lt kalbėjo V. Savukynas.

Pasak V. Bruverio, neretai požiūris į politinius ryšius ar politiką būna paviršutiniškas, o tai esą atsiliepia ir rinkimų rezultatams. „Klasikinis pavyzdys galėtų būti socialdemokratų rinkimų kampanija per prezidento ir Europos Parlamento rinkimus. Kai tenka bendrauti su socialdemokratais ir jiems tai primeni, iš pradžių nusipurto, lyg gavę elektros šoką, o vėliau dar ilgai spjaudosi. Išleidžiami tikrai nemaži pinigai viešiesiems ryšiams, kurie, švelniai tariant, būna neveiksmingi“, – pastebi apžvalgininkas. 

„Pardavinėja ir varškę, ir politiką“

Kaip sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis, reikia pripažinti, kad viešųjų ryšių kompanijos Lietuvoje užsiima plačiu problemų diapazonu ir esą neturi aiškaus ir profesionalaus požiūrio į politinius procesus: „Jie į politiką žiūri kaip į tam tikrą prekės rūšį, todėl tai nėra efektyvu“.

Anot politologo, viešųjų ryšių bendrovių samdymas iš dalies yra tuščias pinigų švaistymas. „Viešųjų ryšių kompanijos turėtų profesionaliau pažvelgti į politinius procesus, nes ryšių su visuomene specialistams trūksta žinių. Galbūt reikėtų pasikviesti papildomų specialistų konkretiems uždaviniams. Rinka – nedidelė, rinkimai nėra itin dažni, todėl ir pelno neužtektų. Dėl šios priežasties pardavinėja ir politiką, ir varškę“, – tęsia L. Bielinis.

Su L. Bieliniu sutinka ir V. Bruveris. Jo žodžiais, viešųjų ryšių specialistai turėtų specializuotis politikos srityje ir privalo turėti sukaupę didesnę patirtį. „Kad nebūtų taip, jog kompanijos samdomos kurti viešuosius ryšius viskam – nuo sauskelnių iki politinių partijų. Manau, tai lemia ir šalies rinka. Galbūt viešųjų ryšių bendrovėms neapsimoka specializuotis tik politikoje“, – LRT.lt teigia V. Bruveris.

Dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas išskiria ir kitą problemą – besąlygiškas pasitikėjimas viešųjų ryšių konsultantais kyla iš partijų ir politikų idėjinio skurdo.

„Jie nebeturi kontakto su visuomene, jos nebesupranta ir nežino, kaip elgtis politinėje aplinkoje. Dažnai kartoju, kad politinės partijos ir politikai išgyvena lyderių ir pan. krizę. Politikai yra jokie – partijų lyderiais ir pirmaisiais asmenimis vadovybėje tampa žmonės, kurie neturi politiko ir viešojo žmogaus savybių, nemoka bendrauti su visuomene. Į politiką ir partijų viršūnes patenka ne dėl žmogiškųjų politiko savybių, o kitų mechanizmų – karjeros, pažinčių ar tiesiog dėl to, kad nėra iš ko rinktis. Politinis peizažas – nykus ir skurdus, todėl lieka už pinigus samdyti viešųjų ryšių specialistus, nes jie kurti ryšių patys nesugeba“, – apibendrina V. Bruveris.

O. Mašalė: geriausiai gali atsakyti patys politikai

Komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ vadovė Orijana Mašalė teigia, kad į klausimą, ar pasiteisina viešųjų ryšių konsultantų samdymas, geriausiai esą gali atsakyti patys politikai, o ne apžvalgininkai ar ryšių su visuomene specialistai.

„Daug kas priklauso nuo to, ko yra tikimasi iš ryšių su visuomene specialistų. Ar tikimasi strateginių įžvalgų? Kiek žinau, neretai partijų programos būna konstruojamos konsultantų. Ar tikimasi kokybiško tekstų rašymo, renginių organizavimo ir pan.? Todėl, kalbant apie tai, ar investicijos į ryšius su visuomene pasiteisina, reikia žinoti, kokie keliami tikslai. Neretai tie, kurie sako, kad nepasiteisina, greičiausiai patys net nežino, ko buvo siekiama ryšių su visuomene veikla“, – LRT.lt teigia O. Mašalė.

Pašnekovė sutinka, kad trūksta ryšių su visuomene specialistų ir agentūrų, kurie dirbtų tik su politikais. Jos teigimu, taip yra dėl tam tikrų priežasčių.

„Patys politikai kažkodėl nori, kad su jais dirbtų žmonės, kurie nėra dirbę su kitomis partijomis. Neretai dešinieji politikai ar partijos nenori, jog konsultantas turėtų ankstesnės darbo patirties su kairiaisiais politikais ir partijomis. Tai yra trumparegiška, nes kuo žmogus turi sukaupęs daugiau patirties ir konsultavęs politikų, tuo jis gali būti naudingesnis.

Ar galėtų ryšių su visuomene agentūra išsilaikyti kaip verslas, dirbdama tik su politikais? Lietuvoje kol kas tai labai abejotina. Vakarų šalyse politinė komunikacija yra aukščiausias karjeros laiptelis. Visi veržiasi dirbti politinėje komunikacijoje, ir tai yra pats sudėtingiausias darbas. Lietuvoje, deja, nėra tokio požiūrio ir atitinkamo atlygio už šį sunkų darbą. Mūsų rinkoje kol kas per anksti kalbėti apie politinės komunikacijos specializaciją“, – dėstė komunikacijos bendrovės „OMConsulting“ vadovė O. Mašalė.