„Politikas turi būti principingas iki galo (…) Jei sustoja pusiaukelėje, jis praranda visuomenės pasitikėjimą“, – LRT.lt sako premjeras Algirdas Butkevičius, vertindamas iki šiol neaiškią pažymų istoriją, liečiančią jo partiečius – parlamentarus Julių Sabatauską ir Bronių Bradauską, kuriems buvo mestas įtarimų šešėlis generalinio prokuroro skyrimo istorijoje. Buvo minimas ir „darbietis“ Vytautas Gapšys, bet vėliau esą paaiškėjo, kad dėl jo buvo suklysta.

Apie tai, jog yra kažkokios pažymos, esą liudijančios, jog J. Sabatauskas, B. Bradauskas ir V. Gapšys birželio mėnesį Kaišiadoryse ar Aukštadvaryje su buvusiais teisėjais, gal net šešėlinio pasaulio atstovais aptarinėjo Kauno apygardos teismo vadovo Nerijaus Meilučio galimybes tapti generaliniu prokuroru, prezidentė, kaip skelbta žiniasklaidoje, užsiminė Seimo valdybai lapkričio pradžioje per susitikimą prezidentūroje.

Ši žinia kaip mat pakliuvo į viešumą ir įžiebė nemenką politinę audrą. Daug kas laukė, kad tuoj driokstelės ir daugiau turimos informacijos apie tris parlamentarus, esą galėjusius užkirsti kelią prezidentės favoritui N. Meilučiui patekti į Generalinę prokuratūrą.

Tačiau audros debesys greitai ėmė sklaidytis. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujančiam J. Sabatauskui taip ir nepavyko su prezidente pasikalbėti akis į akį, o visą jo komitetą prezidentūroje ji priėmė tik lapkričio 19 d.

Iki to laiko Seimo vadovė Loreta Graužinienė ir pats J. Sabatauskas absoliučiai iš visų specialiųjų tarnybų gavo oficialius atsakymus raštu, kad minimi trys parlamentarai niekuo nėra nusižengę, ir jų atžvilgiu jokios pažymos prezidentūrai nebuvo pateiktos.

B. Bradauskas ir V. Gapšys dar skandalo pradžioje numojo ranka ir teigė jokių tyrimų neinicijuosią, nes nenorį aiškintis to, ko nėra buvę. Savo ruožtu J. Sabatauskas tvirtino turįs veiksmų planą ir bandysiąs šią istoriją aiškintis iki galo.

Tačiau baigiantis Seimo rudens sesijai, prieš šv. Kalėdas, J. Sabatauskas pareiškė jau „neturįs ką“ komentuoti. Paklaustas, ar dar turįs ketinimų visuomenės akyse nusivalyti savo politinį mundurą, nuo tiesaus atsakymo išsisuko.

LRT.lt pavyko sužinoti, kad prezidentūra Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) buvo perdavusi kažkokį anoniminį laišką, kuriame esą ir buvo minimos B. Bradausko bei J. Sabatausko pavardės, o V. Gapšys jame apskritai nebuvo minimas. Dėl jo esą buvo suklysta.

Seimo kuluaruose kalbama, jog STT po gauto anoniminio laiško nesiėmė tyrimo, nes tam nebuvę jokio pagrindo.

Partijos lyderis ragina eiti iki galo

Kol J. Sabatauskas tyli, premjeras ir socialdemokratų lyderis A. Butkevičius nusiteikęs ryžtingai ir mano, kad paslaptingų prezidentūros pažymų istoriją būtina išsiaiškinti.

„Šitie dalykai nėra padėti į šalį, šiuo klausimu bus dirbama, nes politikas turi būti principingas iki galo, ir vis dėlto taškai ant „i“ turi būti sudėti. Jei politikas sustoja pusiaukelėje, jis praranda visuomenės pasitikėjimą. Nes po to susikuria tokia aplinka – „o kas galėtų paneigti, kad taip nebuvo?“ – komentuodamas paslaptingų prezidentūros pažymų istoriją, LRT.lt sakė A. Butkevičius.

Jam antrino ir socialdemokratų garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas: „Prezidentūra nėra šventa karvė, o tokia pat valstybės institucija, kaip ir kitos, todėl J. Sabatauskas turėtų kreiptis į policiją, kad ši ištirtų tuos prezidentūros gautus anoniminius laiškus ir perduotų medžiagą teismui. O po to jau viskas turėtų vykti teismine tvarka. Sulaukus teismo sprendimo, būtų logiška šios istorijos pabaiga. Bet, jei J. Sabatauskas nieko nedarys, nieko ir nebus. Jei jis nebijo jam metamo šešėlio, tai – jo reikalas, tačiau politikas turi gerbti savo garbę ir orumą.”

Jau tariasi su advokatais

Kai šių metų gegužę buvo svarstoma, ką skirti švietimo ir mokslo ministru vietoj atsistatydinusio Dariaus Pavalkio, kurį buvo delegavusi Darbo partija, šios vadovybė pasiūlė Seimo pirmąjį vicepirmininką Vydą Gedvilą.

Tačiau netrukus iš prezidentūros pasigirdo grėsmingi perspėjimai, jog specialiosios tarnybos turį jį kompromituojančios informacijos. Maža to, vieno susitikimo su A. Butkevičiumi metu šalies vadovė D. Grybauskaitė esą pareiškė, esą V. Gedvilo dosjė toks neigiamas, kad jo net neįmanoma svarstyti kaip kandidato į ministro postą.

Iš pradžių premjeras dar bandė dėl V. Gedvilo pakovoti, tačiau po kurio laiko nuleido rankas, o švietimo ir mokslo ministre tapo „darbietė“ Audronė Pitrėnienė.

V. Gedvilas, kaip ir J. Sabatauskas, susirinko storą aplanką visų specialiųjų tarnybų atsakymų, jog jis niekuo nenusižengęs ir jo atžvilgiu jokie tyrimai nepradėti.

„Tikrai viso to nepaliksiu. Tariuosi su advokatu. Dar laukiame vienos pažymos, ir po visų švenčių, kitų metų pradžioje, kreipsiuosi į prokuratūrą, kad būtų ištirta, ar mano atžvilgiu buvo atliekamas sekimas, ar buvo klausomasi telefoninių pokalbių, kas ir kokiu pagrindu surašė kažkokias paslaptingas pažymas prezidentūrai“, – tvirtino V. Gedvilas.

Gynyba – politinė kultūra

2012 m. atleistas iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovo posto, bet teismine tvarka įrodęs, jog tai buvęs netesėtas sprendimas, Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius, remdamasis savo patirtimi, teigė, kad ir J. Sabatauskas galėtų gintis tesime.

Tačiau, anot V. Galiaus, kolegos situacija kebli: „ Ką apskųsti teismui? Kas oficialiai paskelbė, kad J. Sabatauskas kuo nors nusižengęs? Seimo valdybos nariai kažką nugirdo prezidentūroje, po to kažkas iš jų, savaip interpretuodamas, tą informaciją paplatino. Ir dar – su klaidomis. Juk, pasirodo, dėl V. Gapšio buvo suklysta.”

V. Gailius taip pat teigė manąs, jog prezidentūroje lapkričio pradžioje per šalies vadovės ir Seimo valdybos susitikimą nieko neteisėto ar nusikalstamo nebuvo pasakyta: „O kolegų parlamentarų galima gynyba – politinė kultūra. Jos privalu laikytis visiems, pirmiausia – politikams nuo žemiausio iki paties aukščiausio rango, nesisvaidyti neatsakingais pareiškimais.”