„Darome bendrą posėdį, tikslas išsiaiškinti, kokie poreikiai iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) dėl medicininių paslaugų įvairių ekstremalių situacijų atvejais. Kitas dalykas – kiek jau dabar yra pasiruošusi sveikatos sistema, kokie planai, kokios reikalingos investicijos“, – BNS sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Pasak jo, posėdyje bus išklausyti KAM, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimai, taip pat patirtimi pasidalyti turėtų pasidalinti Kauno klinikų ir Panevėžio ligoninės atstovai.

„Jos jau ir šiandien yra pakankamai nemažai pasiruošusios, turi įrengtas požemines ar tam tikrose patalpose vietas, kur jau dabar būtų galima teikti tam tikras medicinos paslaugas, (...) jos šiek tiek pažengusios toliau ir rodo didžiulę iniciatyvą“, – teigė A. Matulas.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas gegužę paragino šalies gydymo įstaigas pasitempti ruošiantis karui ar ekstremalioms situacijoms.

Pasak jo, pareigūnai prieš kelis mėnesius analizavo 14 ligoninių dešimtyje didžiausių Lietuvos miestų pasirengimą krizėms, lygiai pusės jų pasirengimas įvertintas teigiamai, pusės – patenkinamai.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo teigimu, ligoninių problemos susijusios su vaistų atsargų, asmens apsaugos priemonių trūkumu, maisto tiekimo užtikrinimu, tikrinant įstaigas nustatyti netolygumai ruošiantis užtikrinti autonominį elektros tiekimą.

Pernai sveikatos apsaugos sistemos pasirengimas darbui karo sąlygomis jau buvo pristatytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

KAM ir SAM tada tvirtino, kad karo grėsmei ruošiamasi, kaupiamos atsargos, vykdomos pratybos, o visų galimų scenarijų numatyti ir neįmanoma, tačiau opozicija padėtį vadino katastrofiška.

Daugiau dėmesio pasirengimui krizėms Lietuva ėmė skirti po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.