Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija praneša, kad trečiadienį bendrame uždarame komitetų posėdyje buvo pristatytos Lietuvos pozicijos prieš viršūnių susitikimą, taip pat atkreiptas dėmesys, kad neformalioje EVT daugiausiai dėmesio bus skiriama Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) įgyvendinimo klausimui.

Anot ERK pirmininkės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, kai kurie komiteto nariai pažymėjo, jog ESTR plano įgyvendinimo tematika išsiskiria kaip išimtinai esanti Vyriausybės kompetencijoje, ypač socialinės, švietimo, sveikatos ir ekonomikos atsakomybės klausimai. „Todėl kai kurie komitetų nariai kėlė klausimą, ar artėjančioje neformalioje EVT Lietuvos pozicijas neturėtų atstovauti Vyriausybės vadovė“, – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė cituojama pranešime.

Kaip BNS informavo frakcijos atstovė Paulina Levickytė, komiteto pirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė Seimo narių dėmesį, kad gegužės 8 dieną vykstanti EVT yra neformali ir šį kartą Lietuvos delegaciją formuoja ne Užsienio reikalų ministerija (URM). Pagal Seimo statuto 180 straipsnį, ERK ir URK rekomendacijas teikia Vyriausybei, todėl pirmininkė akcentavo, kad „šį kartą komitetų nariai dėl Lietuvos delegacijos sudėties pasisakyti neturėtų“.

„Kaip pažymėjo Užsienio reikalų ministerijos atstovai, neformaliai EVT Lietuvos delegaciją formuoja ne URM. Todėl komitetas šį kartą neteikia jokios rekomendacijos URM dėl delegacijos sudėties“, – sako R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) tuo tarpu prieš pat komitetų posėdį paskelbė išvadą, kuriuo ankstesnį komiteto sprendimą dėl Lietuvos atstovavimo taryboje įvertino kaip peržengusį kompetencijos ribas.

EPK svarstė Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų kovo pabaigos sprendimą dėl kovo 25–26 dienomis nuotoliniu būdu vykusios EVT.

Kovo pabaigoje Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai bendrame posėdyje patvirtino rekomendaciją Vyriausybei, kad sudarant delegaciją kovo 25–26 dienomis nuotoliniu būdu vykusiai EVT šaliai atstovautų prezidentas Gitanas Nausėda. Grupė opozicijos atstovų paprašė šį sprendimą įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.

Šešiais balsais prieš penkis EPK buvo pritarta opozicinių „valstiečių“ atstovės Guodos Burokienės suformuluotam išvados variantui, kad komitetai, priimdami sprendimą rekomenduoti Vyriausybei sudarant delegaciją numatyti, kad kovo 25–26 dienomis Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijoje Seimo komitetų ir Vyriausybės patvirtintas pozicijas pristatytų prezidentas, peržengė savo kompetencijos ribas.

Sprendimu taip pat rekomenduota Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetams svarstant Lietuvos pozicijas bei jų pristatymą spręsti tik dėl Vyriausybei priskirtų kompetencijų.

Seimo ERK anksčiau ėmėsi iniciatyvos ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybos posėdį, bet ir teikti rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki Etikos procedūrų komisijoje vertinto posėdžio ERK tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, o dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo.

Klausimą,  kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, ėmė kelti konservatoriai, laimėję Seimo rinkimus.

Jie svarsto priimti įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne prezidentas, o ministras pirmininkas.

Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.

Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.

Prezidentas G. Nausėda sako, kad ketina ir toliau atstovauti Lietuvai visuose viršūnių susitikimuose.

Konstitucijoje numatyta, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kaip valstybės vadovas atstovauja Lietuvai.