- Aidanas Praleika
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje skubiai nukabinus pulkininkui Kazimierui Škirpai skirtą atminimo lentą, iniciatoriai pašiepia miesto valdžios „uolumą“, o portalo kauno.diena.lt kalbintas ekspertas įspėja apie vis didėjantį susipriešinimą, lemsiantį, kad tokių konfliktų kils vis daugiau.
K. Škirpos atminimo lenta Vasario 16-ios gatvėje atidengta Birželio sukilimo metinių išvakarėse, o metinių dieną jau pašalinta. Grupė aktyvistų mėgino apginti memorialinį ženklą, o trys iš jų buvo sulaikyti policijos.
Politiniai motyvai
Vienas iš K. Škirpos atminimo įamžinimo organizatorių, partijos Nacionalinis susivienijimas vicepirmininkas Vytautas Sinica portalui kauno.diena.lt tvirtino, kad skuba, kuria šį kartą pasižymėjo savivaldybė, neturi nieko bendro su teisinėmis ar techninėmis priežastimis, kaip kad faktas, jog K. Škirpos pagerbimo organizatoriai nesuderino savo veiksmų su savivaldybe.
„Vilniuje yra daug atminties objektų, atsiradusių nesuderinus su savivaldybe. Kai kurie iš jų ilgainiui įteisinami, o kiti tiesiog lieka, kaip buvę. Todėl visai nebuvo „garantijos“, kad savivaldybė neva privalėjo nukabinti lentą, vadovaujantis tuo formaliu pagrindu“, – sakė politikas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šį kartą ypatingai skubėta ir K. Škirpos atminimo lenta pašalinta sekmadienį, Birželio sukilimo metinių dieną. „Štai, Naujojoje Vilnioje sėkmingai stovi nesuderintas memorialas okupacinėms Liucijano Želigovskio pajėgoms. Rašomi raštai, prašoma jį pašalinti, bet niekas nieko nepuola griauti. Taigi, akivaizdu, kad skubotus savivaldybės veiksmus sąlygojo politiniai motyvai“, – pridūrė V. Sinica.
Vytautas Sinica/Asmeninio arch. nuotr.
K. Škirpai skirto lentos pašalinimas buvo itin aktyviai aptariamas socialiniuose tinkluose ir, V. Sinicos teigimu, tai nudžiugino akcijos organizatorius, nes pasiektas vienas iš jų tikslų – žadinti tautinę savimonę. „K. Škirpos atmintį stengiamasi ištrinti jau daug metų ir mes norime „supurtyti“ visuomenę, neleisti to padaryti. Neleisti Lietuvoje plisti iš Kremliaus ateinančiam naratyvui, kad sukilėliai – viso labo nacių parankiniai“, – aiškino politikas.
Daug žmonių išsakė paramą akcijos iniciatoriams ir kritikavo savivaldybės veiksmus. Nemažai tokių kritikų baksnojo pirštu į Lietuvos žydų bendriją ir jos vadovę Fainą Kuklianski, tačiau V. Sinicos teigimu, tokie kaltinimai skambėjo nerimtai. „Buvo įdomu stebėti, kai tai darė net ir labai ištikimi TS-LKD rinkėjai. Jų ištikimybė partijai tokia stipri, kad jos neatsisakys net tada, kai partija veikia prieš jų įsitikinimus. Todėl ieškoma kaltų dėl to, ką šiaip jau padarė būtent konservatoriai“, – teigė kauno.diena.lt pašnekovas, pridūręs, kad neretai iš tiesų tenka apgailestauti, kad į žydų bendruomenės arba Izraelio ambasados pareiškimus Lietuvoje esą įsiklausoma daug atidžiau, nei į antisovietinių rezistentų ar politinių kalinių ir nepriklausomybės gynėjų nuomonę.
Sutarimo nėra ir nebus
Antropologas Bernaras Ivanovas pabrėžė, kad konfliktas dėl K. Škirpos atminimo yra dėsningas ir simptominis: „Susipriešinimas didžiulis, istorinės politikos nėra ir tenka mesti didelį akmenį į istorikų daržą, nes būtent jie privalo būti dialogo šiuo klausimu moderatoriais, bet to nedaro. Kalbant apie traumatinius mūsų istorijos epizodus, tenka konstatuoti, kad nėra nei vertinimų, nei analitikos, nei giluminio aptarimo, nei net mėginimo rasti bendrą sutarimą“.
Jo nuomone, tai pasakytina ne tik apie tarpukario istoriją, bet ir sovietmetį, ką rodo aršūs ginčai dėl paminklo Algirdui Mykolui Brazauskui. „Paprastai visos grupės, susikertančios dėl istorinės atminties klausimų, yra stipriai indoktrinuotos, o tai tikrai nėra gera starto pozicija dialogui. Reikia visas nuomones atstovaujančių moderatorių visuomenininkų ir profesionalų. Kitaip istorija manipuliuos visi, kas netingi: nuo valdžios siekiančių politikų iki atvirų mūsų valstybės priešų“, – sakė B. Ivanovas.
Bernaras Ivanovas/Asmeninio arch. nuotr.
Jis atkreipė dėmesį, kad ne tik Lietuva, bet ir daugelis kitų Vakarų valstybių gyvena susipriešinimo epochoje, kai sutarimas istorinės atminties klausimais yra neįmanomas. „Prisiminkite, kad JAV pilietinio karo metu pietiečiai ir šiauriečiai be gailesčio žudė vieni kitus, tačiau po karo susitaikė ir pastatė paminklus abiejų pusių herojams. Sutarimas veikė pusantro amžiaus, bet tada atėjo Barackas Obama ir „neteisingus“ paminklus imta griauti vieną po kito. Europoje tuo pačiu metu plito demaršai dėl vadinamosios pokolonijinės atminties. Sukilo patys blogiausi gaivalai, kurie veda Vakarus išskirtinai vien į susiskaldymą ir konfrontaciją. Apie jokį sutarimą tokiomis sąlygomis nėra prasmės kalbėti“, – teigė pašnekovas.
Istorija manipuliuos visi, kas netingi: nuo valdžios siekiančių politikų iki atvirų mūsų valstybės priešų.
Lietuvoje, jo nuomone, sutarimo paieškoms trukdo ir giluminės motyvacijos skirtumai. Dešinieji mato problemą tautinių vertybių „išplovime“ ir nori vadovautis jomis. Anot B. Ivanovo, derėtų vadovautis gilesniais, labiau esminiais pagrindais, kaip humanizmo ar krikščioniškosios moralės vertybės, kurios kaip tik ir buvo labiausiai naikinamos sovietmečiu.
„Problemos paprastai išspręsti nepavyks, nes šiuo metu sprendimo niekas ne tik kad neturi, bet jo net neieško. Apskritai, sutarimas tikrai įmanomas. Tereikia „gyvąją“ istoriją palikti istorijai. Juk, pavyzdžiui, lenkai ir ukrainiečiai sugebėjo peržengti tą slenkstį. Tiesa, tam reikia brandžios politinės visuomenės, kurios Lietuvoje nėra. Vietoje jos yra siaubinga socialinė atskirtis ir susiskaldymas į „dvi Lietuvas“ – Vilniaus ir visą likusią. Todėl, manau, kad netolimoje ateityje, deja, matysime daugiau susiskaldymo ir konfliktų, nei pastangų sutarti“, – reziumavo B. Ivanovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sveikina Lietuvos pasieniečius su profesine švente: įveiksime bet kokį išbandymą6
Pasieniečiams švenčiant profesinę dieną, premjerė Ingrida Šimonytė sveikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus ir dėkojo už jų atliekamą pareigą šaliai. Politikė džiaugėsi, jog Lietuvos pasieniečiai dėl ...
-
V. Čmilytė-Nielsen mano, jog Liberalų sąjūdis gali pagerinti 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus9
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog jos vadovaujama politinė jėga gali pagerinti prieš ketverius metus Seimo rinkimų antrajame ture pasiektą rezultatą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą koreguoti paramos teikimą globotinius auginančioms šeimoms1
Seimas atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Astos Kubilienės siūlymą koreguoti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, iš jo pašalinant, jos nuomone, diskriminacines nuo...
-
Vyriausybė siūlo notarinę formą taikyti renkant didesnę nei 100 tūkst. eurų paramą
Vyriausybė pritaria Seime svarstomai iniciatyvai liberalizuoti didelės vertės paramos teikimą, tačiau siūlo, kad notarinės formos reikalavimas būtų taikomas renkant didesnę nei 100 tūkst. eurų paramą. ...
-
Į koaliciją besitelkiančios mažosios partijos žada kartoti kvietimą I. Vėgėlei7
Laukdamos rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, mažosios partijos buria koaliciją ir svarsto pakartoti kvietimą advokatui Ignui Vėgėlei vesti susitelkusių politinių jėgų sąrašą. Kaip Eltai patvirtino Krikščionių sąjungos atstovas Alg...
-
A. Bilotaitės sūnus atsidūrė ligoninėje: gavome skaudžią pamoką64
Šokinėdamas ant batuto susižeidė vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sūnus. ...
-
E. Gentvilas mano, kad G. Landsbergio kandidatūra į EK – rizikinga: nesu pasirengęs už jį balsuoti16
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas įspėja, kad į eurokomisaro postą užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį projektuojantys konservatoriai pasirinko pačią rizikingiausią kandidatūrą, kuri gali nesulaukti ne...
-
Liberalų vienmandatinkų sąraše beveik visi esami Seimo frakcijos nariai, merų nėra7
Liberalų sąjūdis šeštadienį vykusio sąskrydžio metu patvirtino dalį vienmandatininkų, tarp jų beveik visi dabartiniai Seimo frakcijos nariai, pareigas einančių merų sąraše nėra. ...
-
V. Germanas apie M. Navickienės kelionę į Dubajų: iki šiol nematau, ką ji blogo padarė22
„Foxpay“ bei „iSun“ savininkės Ievos Trinkūnaitės sugyventinis, už sukčiavimą teistas verslininkas Vilhelmas Germanas mano, jog buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nepadarė nieko blogo, nusprendusi k...
-
Kokius klausimus NATO viršūnių susitikime Vašingtone kels Lietuva?1
Lietuva NATO viršūnių susitikime Vašingtone kels Ukrainos narystės Aljanse, rotacinio oro gynybos modelio vietos NATO planuose ir 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo „grindų“ klausimus. ...