Kreipimąsi pasirašęs TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė teigia, kad R. Žemaitaičio registruotu projektu siekiama iš esmės pakeisti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo mechanizmą.

„Siūlomos pataisos išbalansuoja nacionalinio transliuotojo valdymą ir kelia tiesioginę grėsmę jo nepriklausomumui. Mažinamas balsų kvorumas (užtenka 6 iš 12 tarybos narių) ir įvedamas slaptas balsavimas ne didina skaidrumą, o priešingai – sukuria prielaidas atleisti vadovą be svarių argumentų, tiesiog dėl politinių motyvų“, – pranešime pabrėžė M. Lingė.

Kreipimesi taip pat akcentuojama, kad įstatymo iniciatorius R. Žemaitaitis neslepia asmeninio suinteresuotumo pakeisti dabartinę LRT vadovybę. Teigiama, kad politikas viešai yra pareiškęs apie savo ketinimus atleisti generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę.

„R. Žemaitaičio vieši pasisakymai ir vėliau sekę veiksmai teikiant šį projektą yra akivaizdžiai susiję. Kai politikas atvirai deklaruoja norą kištis į žiniasklaidos veiklą ir tuomet teikia įstatymą, kuris tą kišimąsi palengvina, tai yra nesuderinama su žiniasklaidos laisve ir demokratinės valstybės principais“, – teigė konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.

Kaip skelbta, viešojoje erdvėje verda diskusijos dėl Seime kelią besiskinančių iniciatyvų, susijusių su LRT. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė siūlymui supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

Parlamentarai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.

Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.

Seimo veiksmams prieš LRT prieštaraujanti žiniasklaidos bendruomenė pirmadienį pranešė pradedanti savaitę truksiančias protesto akcijas, kurias vainikuos kitą savaitę prie Seimo vyksiantis mitingas. Bendruomenė reikalauja parlamentarų atmesti su LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimais susijusias įstatymo pataisas ir įspėja, kad jos kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, panašėja į bandymą užvaldyti LRT.

ELTA primena, kad trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė įstatymą dėl LRT biudžeto pokyčių.

Seimas nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą. Numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 80 mln. eurų.

Be to, Seimas pritarė naujam LRT finansavimo modeliui – po 2029 m. LRT turėtų būti skiriama 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 0,8 proc. akcizo lėšų.