Idėją Lietuvoje palikti tik proporcinę rinkimų sistemą savo programoje įrašę socialdemokratai išsakė pastabas dėl konservatorių ryžto stokos. Ne itin entuziastingai tokį TS-LKD sprendimą vertina ir koalicijos partneriai Laisvės frakcijoje.

Seime suburtos rinkimų sistemos darbo grupėje Laisvės frakcijos pozicijai atstovaujantis Vytautas Mitalas teigia, kad koalicijos partnerių TS-LKD sprendimas nebepalaikyti vienmandačių atsisakymo idėjos jo paties nenustebino, kadangi dėl šio klausimo parlamentinių politinių jėgų nuomonės kardinaliai skyrėsi ir dėl šios iniciatyvos konservatoriai susilaukė daugybės kritikos strėlių.

„Tiesą sakant, toks konservatorių sprendimas manęs nenustebino, nes matant visą poliarizaciją ir nuomonių išsiskyrimą, kuris matomas dabartiniame Seime, tai plataus pritarimo, kad reikia keisti rinkimų sistemą, aš, tiesą sakant, nesitikėjau“, – Eltai teigė V. Mitalas.

Seimo narys Vytautas Mitalas, M. Morkevičiaus/ ELTOS nuotr.

Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas mano, kad dalis TS-LKD politikų vienmandačių apygardų atsisakymo idėją iškėlė dar būdami opozicijoje, tačiau atsidūrus valdančiojoje daugumoje kritika dėl šios iniciatyvos jiems buvo nenaudinga ir būtent todėl konservatoriai išsižadėjo šios idėjos.

„Matyt, yra pragmatiniai išskaičiavimai ir, kadangi tai yra partinis dalykas, tai dažnai atskirų asmenų iniciatyvos būdavo gal ir neblogai sutinkamos, o kai būni opozicijoje, šneki viena, bet, pasikeitus situacijai ir atėjus į valdžią, pradedi galvoti kitaip, tai čia toks pastovus politikų nuomonės keitimas gavus valdžią“,– sakė A. Sysas.

Vis dar tikisi pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos

V. Mitalas mano, kad TS-LKD, išgirdę kritišką poziciją dėl daugelio jų iniciatyvų, dalies jų išsižadėjo, siekdami susikoncentruoti ir įgyvendinti bent kai kurias iš jų.

Šneki viena, bet, pasikeitus situacijai ir atėjus į valdžią, pradedi galvoti kitaip, tai čia toks pastovus politikų nuomonės keitimas gavus valdžią.

„Gal jie, išgirdę kokius nors argumentus, savo nuomonę pakeitė ir dabar nebenori siūlyti tiek pokyčių, kiek planavo anksčiau. Turime pakankamai plačią diskusiją dėl tiesioginių merų rinkimų, kur konsensusą nebus lengva pasiekti, tai gal jie pagalvojo, kad ties tuo ir pakanka apsiriboti šiuo metu“,– teigė V. Mitalas, pažymėdamas, kad, nepaisant konservatorių atsitraukimo, toliau diskutuoti apie Seimo rinkimų sistemos reformą vis vien yra būtina.

„Manau, yra pagrindo, kad tokią sistemą reikėtų tobulinti. Jeigu ne dabar, tai reikėtų nusistatyti kažkokią kryptį ilgesnei reformai. Laisvės partija buvo priėmusi sprendimą, kad reikėtų atsisakyti vienmandačių ir palikti proporcinę sistemą, taip pagerinant atstovavimo procesą“,– sakė Laisvės frakcijos narys.

Idėjos pereiti vien prie proporcinės rinkimų sistemos, kuomet Seimo nariai būtų renkami vien pagal partijų sąrašus, neišsižada ir socialdemokratai. A. Sysas vylėsi, kad didžiausios parlamentinės frakcijos inicijuotoje rinkimų sistemų peržiūros darbo grupėje idėja išsižadėti vienmandačių bus rimtai apsvarstyta, tačiau dabar, konservatoriams atsitraukus, reikės iš naujo apgalvoti, kokiais būdais būtų galima įgyvendinti šią idėją.

„Šiuo metu yra skirtingos nuomonės frakcijoje, bet mes visada pasisakėme, kad reikėtų pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos, tai būdavo įrašyta ir mūsų programoje. Bet kadangi dabar mes delegavome Julių Sabatauską į tą darbo grupę, tai mes laukiame ir tikėjomės, kad iniciatyva, kurios ėmėsi konservatoriai, įgaus kažkokį pagreitį. Tai dabar iš naujo reikės svarstyti, ką mes čia galime daryti“,– svarstė socialdemokratų frakcijos seniūnas, akcentuodamas, kad šiuo metu Lietuvoje veikianti mišri rinkimų sistema yra taikoma tik mažumoje ES valstybių.

„Mes turime rytietišką rinkimų sistemą, kuri egzistuoja Rusijoje ir Baltarusijoje. Europos Sąjungos valstybėse tokių sistemų beveik nėra. Akivaizdu, kad tai sukelia be galo daug problemų, ir pačių rinkimų antras turas kainuoja mokesčių mokėtojams“,– tvirtino A. Sysas.

Ketvirtadienį per dar vieną susitikimą rinkimų sistemų peržiūros darbo grupės nariai pasiskirstė atsakomybės sritimis ir per savaitę planuoja peržiūrėti bei įvertinti įvairių suinteresuotų pusių pateiktus konkrečius pasiūlymus, kurie vėliau bus aptariami visų grupės narių. Kartu su socialdemokratu J. Sabatausku būtent už Seimo rinkimų tvarkos pokyčių siūlymus atsakingas V. Mitalas tikina, kad jis vis vien rekomenduos visiems darbo grupės nariams apsvarstyti idėją atsisakyti vienmandačių apygardų.

„Manau, kad, kai įvyks preliminarus darbas ir viskas grįš į grupę, pasiūlymą dėl vienmandačių atsisakymo vis tiek verta teikti ir formaliai išsiaiškinti nuotaikas“,– sakė V. Mitalas.

Seimo narys Algirdas Sysas, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Konservatorių išsakyti argumentai A. Syso neįtikina

Seime suburtai rinkimų sistemų peržiūros darbo grupei vadovaujantis konservatorius Andrius Vyšniauskas, komentuodamas TS-LKD partijos prezidiumo sprendimą atsitraukti nuo vienmandačių apygardų naikinimo idėjos, aiškino, kad toks sprendimas priimtas įvertinus tai, jog, pakeitus balsavimo tvarką ir parlamentarus renkant vien pagal partijų sąrašus, būtų pakenkta politinės sistemos stabilumui, kadangi tuomet daugiau mandatų į Seimą iškovotų tokios radikalios politinės jėgos, kaip „Drąsos kelias“ ar Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija-tautininkai.

„Dabartinė sistema būtent dėl vienmandačių apygardų apsaugo partinę ir politinę sistemą nuo labai radikalių politinių jėgų. Jeigu žiūrime į buvusių rinkimų rezultatus, kaip sekdavosi tokioms radikalioms politinėms jėgoms 2016 metais, tai jiems vienmandatėse sekėsi ganai sunkiai, o jeigu būtų vien proporcinė sistema, tai jie būtų turėję dvigubai, o kartais net daugiau mandatų, kas atitinkamai būtų jų politinį svorį padidinę“,– Eltai yra sakęs A. Vyšniauskas.

Dabartinė sistema būtent dėl vienmandačių apygardų apsaugo partinę ir politinę sistemą nuo labai radikalių politinių jėgų.

Visgi LSDP frakcijos seniūno A. Syso šie konservatorių argumentai neįtikino. Socialdemokratas tikina, kad būtent proporcinė rinkimų sistema leistų sustiprinti ir stabilizuoti partinę sistemą, kuri, pasak parlamentaro, yra visos Europos demokratijos pagrindas. Maža to, aiškinimai, kad rinkimų sistema gali apsaugoti nuo vienų ar kitų asmenų išrinkimų, A. Syso taip pat neįtikina, kadangi būtent „išmetami“ balsai ir skirtingų nuomonių atstovavimo mažinimas slopina ir pačių rinkėjų aktyvumą.

„Aš manau, kad gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje. Tauta yra pagrindinis sprendėjas. Mes visokiais būdais stengiamės tuos mūsų rinkėjus ir mus pačius nukelti nuo politikos. Pavyzdžiui, kodėl aš pasisakau prieš kadencijas: jeigu žmonėms patinka Živilė Pinskuvienė Širvintose, ją renka, vadinasi, jiems taip priimtina. Jeigu mes norime įtraukti daugiau žmonių į politiką, tai duokim teisę tiems žmonėms daugiau spręsti. O kai vienmandatėse išmetame krūvą balsų, nors žmonės ir atėjo, tai žmogus ir galvoja: ko man ten eiti“,– konservatorių argumentus kritikavo A. Sysas.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas.

Apie pasitraukimą iš šios grupės, dar prieš pradedant jos darbą, pranešė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tuomet „valstiečiai“ tvirtino, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) trečiadienį pranešė siūlantys nekeisti esamų Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“. Ketvirtadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga informavo, kad, šios partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pasiūlius, „valstiečių“ frakcija grįžta į Seimo darbo grupę dėl rinkimų sistemos tobulinimo.

Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).