Pasak M. Majausko, vaikų namų išlaikymui skiriamas lėšas nukreipus į profesionalių globėjų šeimas, palaipsniui galima atsisakyti globos namų, sekant Vakarų šalių praktika. Konservatorius pažymi, kad nuo sausio įsigalioja Civilinio kodekso pataisos. Pasak jų, vaikų laikina globa institucijoje galima tik išimtinais atvejais ir ne ilgiau kaip tris mėnesius.

„Iki sausio pirmos tikrai nepasikeis situacija ir kūdikių namuose matysime „nelegaliai“ esančių kūdikių, vaikų“, – BNS sakė Seimo Savižudybių prevencijos komisijos vadovas.

M. Majausko teigimu, profesionalūs globėjai, už tai gaunantys atlyginimą, į šeimos aplinką priimtų ir įvairios rizikos vaikų grupėms priklausančius vaikus, kuriems sudėtinga rasti įprastus globėjus – tai negalią, specialiųjų poreikių ir elgesio problemų turintys vaikai, paaugliai.

„Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija yra pasakiusi, kad institucinė globa yra smurtas prieš vaikus. Kodėl tai smurtas? Ne iš piktos valios, bet vaikai negauna pakankamai dėmesio. Normali Vakarų šalių praktika, kad vaikai, paimti iš biologinių tėvų, keliauja ne į vaikų namus, o į profesionalias globėjų šeimas. Šeima sutinka paimti laikinai globoti kelis vaikus. Tokios šeimos būna profesionaliai paruoštos, jas nuolat kontroliuoja ir prižiūri. Už tai jos gauna užmokestį. Taip, tai nebus vaikus mylintys biologiniai tėvai, bet tai bus šeima,  o vaikas kasdien matys, kaip atrodo šaldytuvas, kepami blynai, bendraus ir augs šeimos aplinkoje“, – kalbėjo konservatorius.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva priimti Civilinio kodekso pakeitimai numato, kad nuo 2017 metų vaikai iki trejų metų negali būti apgyvendinami globos institucijose. Konservatorius pažymi, kad pataisas įgyvendinti bus sudėtinga, nes šeimose vietų nebėra, tuo metu šeimų, norinčių globoti vaikus, kuriems reikalinga būtent laikinoji globa, sudėtinga rasti – dėl trumpalaikio vaiko apgyvendinimo jų šeimoje, nuolatinio bendravimo su giminėmis.