„Lietuvoje priemiesčiuose gyvena 300 tūkst. gyventojų ir jų nepasiekia valstybės investicijos. Trūksta darželių, mokyklų, asfaltuotų gatvių, kanalizacijos, vandentiekio, apšvietimo, viešojo transporto. Valstybėje trūksta strategijų, programų, kaip į šias teritorijas pritraukti investicijas ir pagerinti gyvenimo kokybę. 

Dar nuo sovietinių laikų statistiškai yra išskirti miestai, kurių yra 103. Į tą sąrašą patenka sparčiai nykstančios mažos gyvenvietės Žiežmariai, Žagarė, Virbalis ir kiti. O priemiestinės teritorijos laikomos kaimais, nors gyventojų sparčiai daugėja. Avižienių kaime, šalia Vilniaus, jau 13 tūkst. gyventojų, o Smalininkų mieste nėra nė 400“, – sako parlamentaras.

Lietuvoje priemiesčiuose gyvena 300 tūkst. gyventojų ir jų nepasiekia valstybės investicijos. Trūksta darželių, mokyklų, asfaltuotų gatvių, kanalizacijos.

Pasak K. Masiulio, spręsti šią problemą Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos yra prašyta jau ne vieną kartą, bet jokie pokyčiai nevyksta. Vienas iš galimų sprendimų, remiantis Europos statistikos tarnybos patirtimi, išskirti tris gyvenamųjų vietovių tipus – miestus, kaimus ir priemiesčius.

„Iki šiol priemiesčių gyventojai įskaitomi kaip gyvenantys kaime. Valstybė, reaguodama į didelį kaimo gyventojų skaičių, finansuoja kaimo rėmimo programas, kurios nepasiekia priemiesčių, nes yra skirtos žemės ūkiui, amatininkystei, bendruomenėms ir kitiems poreikiams, kurių nėra priemiesčiuose“, – kalbėjo Seimo narys.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kaime gyvena 32,5 proc. Lietuvos gyventojų. Palyginimui, Nyderlanduose kaimo vietovėse gyvena 14,7 proc., Jungtinėje Karalystėje – 14,9 proc.