„Vokietijoje galioja tokia sistema, kad kuo darbuotojas iš valstybės prašo mažiau nedarbo išmokų ar kitų socialinių pašalpų, tuo jis vėliau gauna didesnę senatvės pensiją. Darbuotojai taip yra motyvuojami nesikreipti į valstybę paramos, jeigu nėra tikro poreikio. Lietuvos bankas iš esmės tai siūlė - įvesti e. sąskaitų sistemą. Bet net ir dabartinėje sistemoje galima būtų pridėti papildomų „taškų“, jei žmogus per kažkurį laiką nesikreipia paramos iš valstybės“, - sako parlamentaras.

Šiuo metu gyventojui užsiregistravus Užimtumo tarnyboje ir pateikus prašymą, nedarbo išmoka yra apskaičiuojama ir skiriama per 10 darbo dienų.

Vokietijoje galioja tokia sistema, kad kuo darbuotojas iš valstybės prašo mažiau nedarbo išmokų ar kitų socialinių pašalpų, tuo jis vėliau gauna didesnę senatvės pensiją.

„Darbuotojui netekus darbo, valstybė iškart pradeda mokėti nedarbo draudimo išmoką, o gal žmogus turi santaupų ir jam nelabai reikia išmokų, bet jis niekaip nėra motyvuotas jų neimti. Jeigu būtų motyvavimas, kad, neimant nedarbo pašalpos dabar, ateityje, sulaukus senatvės, bus apskaičiuojama didesnė pensija, tai valstybė geriau paskirstytų finansinius srautus, o ir žmonės galėtų geriau valdyti savo finansus“, - kalbėjo K. Masiulis.

2018 m. labai išaugo nedarbo išmokoms skirta suma. Parlamentaro duomenimis, per 8 mėnesius apskaičiuota beveik 108 mln. eurų nedarbo išmokų - 15,5 proc. daugiau, nei planuota, arba net 13,6 proc. daugiau, nei pernai buvo skirta per visus metus.