Radikaliais pareiškimais ir kardinaliomis įstatyminėmis iniciatyvomis pasižymintis politikas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo pasiūlymą Konstitucijos 44 straipsnio pataisai, kuri skelbia: „Lietuvoje nėra visuomeninio transliuotojo“.

P. Gražulis taip pat siūlo iš Konstitucijos 44 straipsnio išbraukti R. Karbauskio inicijuotas nuostatas, kad „visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą saugo įstatymas“ ir „visuomeninio transliuotojo organų nariai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje“.

Pagal P. Gražulį, Konstitucijos 44 straipsnis turėtų būti toks: „Masinės informacijos cenzūra draudžiama. Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių. Lietuvoje nėra visuomeninio transliuotojo“.

Tokią iniciatyvą įregistravęs P. Gražulis sako, kad Lietuvoje visuomeninio transliuotojo veikla dažnai tampa itin politizuota, jo valdymas tampa priklausomas „susiklosčiusios politinių jėgų įtakos per LRT komisijos narius, LRT vadovybę, kitas LRT personalijas“.

„Dažnai paties visuomeninio transliuotojo pozicija tampa neobjektyvia, šališka. Kaip parodė VSD išviešinta medžiaga, visuomeninis transliuotojas gali būti užvaldomas atskirų interesų grupių, todėl dabartinį LRT teisinį reguliavimą būtina keisti. LRT problemos didele dalimi nulėmė ir tai, kad per 10 metų tarptautiniame žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva nukrito nuo 9 iki 36 vietos“, - sako P. Gražulis.

Jis pastebi, kad Lietuvoje yra gerai išvystytas, konkurencingas visuomenės informavimo priemonių tinklas. P. Gražulio nuomone, būtent per jį valstybė gali realizuoti visuomeninio transliuotojo dabartinę misiją ir tikslus.

„Tai, kad būtų kuriamos ir transliuojamos šviečiamosios, kultūrinės, tiriamosios laidos, galima efektyviau užtikrinti ir skelbiant konkursus jau esantiems transliuotojams. Taip būtų neiškreipiama konkurencija ir gaunamas objektyvesnis bei kokybiškesnis turinys“, - sako politikas.

Be to, P. Gražulio nuomone, siūlomas modelis finansiškai būtų žymiai skaidresnis, taptų aišku, kam būtent panaudojamos valstybės lėšos.

LVŽS frakcijos seniūno R. Karbauskio Seimui pateiktą Konstitucijos pataisą, kuria siekiama LRT nepriklausomumo, Seimas ketina svarstyti pavasario sesijoje, primena ELTA.

Lapkričio 15 d. ši Konstitucijos pataisa po pateikimo sulaukė Seimo pritarimo. Už ją balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 38, susilaikė 4 parlamentarai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu - Kultūros komitetas.

„LRT nepriklausomumas yra konstitucinė vertybė. (...) LRT nepriklausomumas reiškia, kad jokios politinės partijos negali kištis į LRT veiklą. Pagal dabartinį reglamentavimą, teoriškai visi LRT tarybos nariai galėtų būti partijų nariais“, - Seime sakė R. Karbauskis, pristatydamas Seimui Konstitucijos pataisas, kurios turėtų apsaugoti visuomeninį transliuotoją nuo tiesioginės politinių partijų įtakos.

Opozicija skeptiškai vertina siūlymus keisti Konstituciją, įžvelgdama tame netgi galimą cenzūrą.

Projektu siūloma Konstitucijos 44 straipsnį papildyti nuostata, kad „visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą saugo įstatymas“.

Konstitucijoje taip pat siūloma įtvirtinti, kad „visuomeninio transliuotojo organų nariai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje“.

Šiuo metu įstatymas numato, kad LRT valdymo organo - Tarybos nariais - negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, tarp jų LRT, taip pat radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai.