„Priėmiau pasiūlymą. Premjerė pasiūlė ir paragino imtis šios atsakomybės. Tas buvo dar praėjusią savaitę“, – Eltai teigė A. Kubilius.

„Pateikė visą eilę argumentų ir aš buvau įtikintas, kad reikia taip elgtis. Nors apie tokį postą negalvojau ir neturėjau minčių“, – pridūrė jis.

Europarlamentaras nesiima spėlioti, ar jo kandidatūra sulauks palaikymo Seime.

„Procesai yra tradiciškai politizuoti, ypač artėjant Seimo rinkimams žiūrima ne į kandidatūrą, o į būsimus Seimo rinkimus. Jeigu opozicija norės susitikti – esu pasiruošęs, jeigu jie formavo savo nuomonę iš anksto – neturiu dėl ko skųstis. Komisaro paskyrimo procedūra turi nemažai iššūkių, viskam esu pasiruošęs“, – dėstė jis.

A. Kubilius sako nematantis nieko blogo, kad jo kandidatūra koalicijos partneriams buvo pristatyta tik po to, kai dėl jos buvo sutarta su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Konsultacija su prezidentu natūraliai vyksta pirmiausia. Būtų keista formaliai siūlyti kandidatą, kuriam prezidentas nepritaria. Lyderystę spręsti šį klausimą turi Vyriausybė ir Ingrida Šimonytė viską daro labai racionaliai“, – svarstė politikas.

Po šio pristatymo BNS kalbintas politikas pažymėjo, jog „neperšokęs griovio, nenorėtų sakyti „op“ bei atkreipė dėmesį, kad dar laukia daug procedūrų tiek Lietuvoje, tiek Europos institucijose.

„Nenoriu užbėgti už akių, bet, galiu pasakyti, kad (...) mano prioritetas būtų, jog Lietuva pretenduotų į tokias pozicijas, kuriose Lietuva turi, tam tikra prasme, išskirtinės ir unikalios patirties, ir, be abejo, ta unikali patirtis yra susijusi su (...) Europos Rytų regionu“, – kalbėjo europarlamentaras.

Jis taip pat nurodė tris svarbiausius, jo nuomone, naujos EK prioritetus.

„Tai – Ukrainos pergalė, Europos Sąjungos plėtra ir to sąlygota atsiverianti galimybė transformacijoje tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje“, – sakė A. Kubilius.

Tai – Ukrainos pergalė, Europos Sąjungos plėtra ir to sąlygota atsiverianti galimybė transformacijoje tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje.

Europarlamentaras neatmetė, kad Lietuva galėtų siekti plėtros komisaro portfelio.

„Žinot, aš tikrai negaliu sakyti. Tai – vienas iš faktorių. Vienas iš motyvų, kurį tikrai, aš manau, ne tik aš pats, bet ir Lietuvos lyderiai, tiek prezidentas, tiek premjerė, tiek užsienio reikalų ministras turbūt naudos kalbantis su Europos Komisijos prezidente, bendrai su Europos Sąjungos vadovybe“, –  BNS sakė A. Kubilius, paklaustas, ar jo šalies minėta patirtis gali būti motyvas konservatorių skirti į plėtros komisaro poziciją.

Dalis politikų yra teigę, kad minėtą poziciją Lietuvai gauti gali būti sunku, nes buvusi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) pretenduoja tapti Europos Sąjungos užsienio politikos vadove, o dviejų su užsienio politika susijusių portfelių suteikimas Baltijos šalims – sunkiai tikėtinas.

Pasak A. Kubiliaus, šiuo klausimu gali būti išsakoma įvairių argumentų, tačiau, jo teigimu, Europos Parlamente daugiausiai narių turinti Europos liaudies partija „norėtų turbūt turėti balsą saugumo, užsienio politikos reikalais, paramos Ukrainai klausimais“.

Tai, kad į EK bus siūloma A. Kubiliaus kandidatūra, pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio patvirtino I. Šimonytė. Anksčiau tai patvirtino ir prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

Kol kas konservatorių partneriai valdančiojoje koalicijoje nėra patvirtinę, jog palaikys A. Kubiliaus kandidatūrą. Savo ruožtu opoziciniai socialdemokratai, Lietuvos regionų partijos frakcija Seime yra pabrėžę, jog balsuos prieš.

Lietuvos kandidatą į EK siūlo Vyriausybė, jai turi pritarti prezidentas ir Seimas.

A. Kubiliaus teigimu, konkrečių susitikimų dar nėra suplanuota.

„Premjerė mane praėjusią savaitę pagavo ant dviračio gražiose Estijos pakrantėse. Tai aš jau nulipau nuo jo ir esu Vilniuje, bet tik pirmą dieną. Matysime, tarsimės su premjere, nežinau kaip prezidentas, Seimo frakcijos norės susitikti“, – kalbėjo jis.

Nuo 2019-ųjų Europos Parlamente dirbantis A. Kubilius šiemet į jį buvo perrinktas antrai kadencijai. Politikas aktyviai pasisako už glaudesnius Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių ryšius, gausesnę paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir griežtesnę laikyseną Kremliaus atžvilgiu.