Verda diskusijos

Prieš mėnesį Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis Briuselyje neslėpė susierzinimo.

„Deja, šiuo metu visa bendrija laikoma įkaite vienos šalies-narės, kuri nepadeda mums rasti susitarimo“, –  sakė G. Landsbergis.

Toji šalis, laikanti visus įkaitais, buvo Vengrija. Ištarė „veto“ ir tiek užteko, kad visa Europos Sąjunga rusiškas naftos užsukti negalėtų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

A. Kubilius sakė, kad Europos Parlamente tokios diskusijos jau verda. Sprendžiant saugumo ir užsienio klausimus, veto teisės reikėtų atsisakyti. Jo žodyne ji įvardijama dar griežčiau.

„Tai leidžia plisti tam, ką vadinu šantažo kultūra“, – šnekėjo A. Kubilius.

Jis sakė, kad kai kurios šalys veto teise naudojasi ne tam, kad gintų savo nacionalinį interesą, o siekdamos kitų tikslų. Bulgarija vetuoja Šiaurės Makedonijos narystę, o kai kurios kitos šalys sakė, kad jeigu nebus Šiaurės Makedonijos, tai negali būti ir Ukrainos.

Kalbama, kad jeigu aljansas nori plėstis, pertvarka būtina, nes sprendimus jau sunku priimti ir 27 šalims.

„Ypač kai yra tokia valstybė kaip Vengrija. Įsivaizduokit, kas bus, jei priimsime Vakarų Balkanus, Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą. Europos Sąjunga pasidarys visai nebegebanti priimti sprendimų“, – manė A. Kubilius.

Mažoms valstybėms – mažiau balsų

Atsisakius veto, sprendimams priimti reikėtų ne vienbalsio pritarimo – užtektų kvalifikuotos daugumos. Europos Vadovų Taryba dirbtų kaip Seimas – didelė šalis kaip didelė frakcija su daugiau balsų, maža šalis – maža frakcija su mažiau balsų. Tad politologai sako, kad dabartinė tvarka su veto tokioms nedidelėms valstybėms kaip Lietuva geresnė.

Lietuva jokios įtakos neturėtų, nes mes esame mažesni.

„Tada Lietuva jokios įtakos neturėtų, nes mes esame mažesni, Lietuva turi mažiau gyventojų nei didesnieji Europos miestai“, – aiškino politologas Kęstutis Girnius.

Lietuva nėra pagarsėjusi vetuotoja, bet šia teise irgi yra pasinaudojusi.

„Atmintyje yra 2008 metai, kai Lietuva nepritarė Europos Sąjungos deryboms su Rusija dėl labai specifinių dalykų, susijusių energetiniu saugumu. Bet iš esmės Lietuva dažniausiai yra tame valstybių bloke, kuris palaiko bendrus sprendimus ir galiausiai pasiekia konsensusą“, – pasakojo politologas Linas Kojala.

Kita vertus, veto teisė mažoms valstybėms suteikia neproporcingą galią. Pavyzdžiui, Kipras. Ten gyvena vos 0,2 proc. visų Europos Sąjungos piliečių. 2020 m. Kipro veto blokavo sankcijas Baltarusijai už suklastotus rinkimus. A. Kubilius sakė, kad, kaip ir Seime, mažuma turėtų ieškoti, kaip daugumą įtikinti.

„Galima kurti koalicijas iš mažų valstybių, galima kurti koalicijas ir rasti šalininkų tarp didesnių valstybių“, – tikino A. Kubilius.

Apie veto teisės atsisakymą dar 2017 m. kalbėjo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Pernai tai priminė ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte su Ispanijos premjeru Pedru Sanchezu, kai Vengrija su Lenkija grasino blokuoti Europos Sąjungos biudžetą.

„Procesas pradeda judėti. Matysime, kaip tai klostysis toliau“, – kalbėjo A. Kubilius.

NATO veikia panašiai. Tik čia pastaruoju metu savo veto teise aktyviai mojuoja Turkija – dabar dėl Švedijos ir Suomijos narystės, o prieš porą metų dėl Baltijos ir Lenkijos šalių gynybos planų.

„Bet tikėtis, kad tokia tarpvyriausybinė organizacija kaip NATO galėtų atsisakyti bendro sutarimo principo, gana sudėtinga“, – manė L. Kojala.