Plačiau su A. Kubiliumi Briuselyje kalbėjosi LNK žurnalistas.

– Tam tikra patirtis leido jaustis ne taip išsigandus. Svarbu pasiruošti. Nors ir dalyvauju politikoje, bet, tarkime, gynybos, kosmoso tema, nebuvo tiesiogiai mano domėjimosi srityje. Turėjome daug laiko pasiruošti, man tas laikas buvo naudingas. Man atrodo, kad pokalbis buvo racionalus. Kausimai radikalūs, racionalūs, radau ir kaip šmaikščiau atsakyti. 

– Pirmą kartą istorijoje yra ruošiamas, na, galima sakyti ES karo planas. Su kuo mes kariausim ir kaip tą darysim?

– Natūralu, kad svarbiausi iššūkiai yra tie, kuriuos dabar matome. Žinoma, tai yra Rusijos agresija prieš Ukrainą ir kaip ta situacija yra vertinama didžiausių valstybių bei NATO žvalgybos vadovų. Pavyzdžiui, prieš porą savaičių Vokietijos žvalgybos vadai atvirame pokalbyje aiškiai paliudijo, kad pagal jų turimus duomenis, Rusija gali būt pasiruošusi agresijai prieš kurią nors Europos šalį iki šio dešimtmečio pabaigos. Tą supranta ir mato ir Europos komisijos vadovai, todėl pirmoji užduotis man ir buvo parengti programinį dokumentą kartu su Kaja Kallas apie Europos gynybą, kuriame turėtume numatyti ir priemones, ko reiktų, kad Europa būtų pasiruošusi atremti tokią galimą agresiją, kad sugebėtumėm iš anksto parodyti tam pačiam Vladimirui Putinui, kad jam niekas nepavyks. Tai darbų laukia tikrai daug.

Rusija gali būt pasiruošusi agresijai prieš kurią nors Europos šalį iki šio dešimtmečio pabaigos.

– Donaldas Trumpas grįžta į Baltuosius rūmus. Galime prisiminti, kad prieš ketverius metus jis keikė ES valstybes. Buvo net kalbama, kaip išvesti Ameriką iš NATO aljanso. Jūs, kaip gynybos ir kosmoso komisaras, ar esate pasiruošęs tam rezultatyviam darbui su D. Trumpu ir jo administracija?

– Tikiuosi, kad tie geopolitiniai bendrystės ryšiai tarp JAV ir ES išliks tvirti. Aišku, turime matyti ir tolimesnę perspektyvą. Turime prognozuoti, kad per artimiausius dešimtmečius dėl augančios Kinijos karinės galios JAV turės tam skirti žymiai daugiau dėmesio, ir natūralu, kad jų dalyvavimas Europos gynyboje gali sumažėti, todėl mes turime būti pasiruošę pasiimti tą naštą ant savo pečių. Natūralu, kad ES, kurioje gyvena apie 500 mln. gyventojų, neturėtų galvoti, kad jos gynyba turi rūpintis vien tik JAV, kurioje gyvena 300 mln. gyventojų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip jūs galvojate, ar turėtume stiprinti savo saugumą kuriant atskiras pajėgas? ES kariuomenę? Kai kurie analitikai juokauja, kad jūs esate gynybos komisaras be kariuomenės. Toks išskirtinis atvejis.

– Aš į tai juokaudamas atsakau, kad yra ministrai, kurie turi daug kareivių, bet turi ginklų. Aš neturėsiu kareivių, bet rūpinsiuosi ginklais. Kaip bus su kariuomene, manau, dar per anksti kalbėti, kol kas yra NATO, yra kiekvienos šalies karinės pajėgos. NATO brėžia planus, derina visą karinį vadovavimą. ES čia ateina, kaip tam tikras pagalbininkas.

– ES turi ne vieną programą apie kosmosą, kai kur lyderiauja, bet išties nėra lyderė, mes net neturime tokios stoties, iš kurios galėtume paleisti savo palydovus į kosmosą. Kokie būtų jūsų tikslai čia? 

– ES kosmoso srityje turi neblogų pasiekimų. Ta pati „GALILEO“ palydovinės navigacijos sistema duoda geriausią rezultatą tarp visų panašių sistemų, palyginti tiek su JAV, tiek su kinais ar rusais. Lygiai taip pat su „Copernicus“ sistema žemės stebėjimui, kur nuo klimato, nelaimių stebėjimo iki karinių.

– Tai ką mes norime pasiekti?

– Šias sistemas reikia plėsti, stiprinti. Problema ta, kad ES prarado gebėjimus paleisti tuos palydovus į kosmosą. Čia stipriai atsiliekame nuo Elon'o Musk'o, bet yra daromi žingsniai, kad pasivytume. Ir ES tradiciškai nesiekė ir nedarė tokių dalykų, kuriuos kai kurie ekspertai vadina romantiniais dalykais. Ar pirmiesiems nusileisti mėnulyje, ar planuoti keliones į Marsą, tai čia ES smarkiai atsilieka. Bet yra kitų ekspertų, kurie sako, kad kaip tik yra žymiai svarbiau pasiekti gerų rezultatų kosmose su tokiais projektais, kaip „GALILEO“ ar „Copernicus“, nes duoda naudą visiems, ir civiliams, ir vairuotojams ir kariškiams.