Tokioje situacijoje kaip kad naujajai kultūros ministrei V. Aleknavičienei darbo pradėti dar niekam neteko. Formuojant Ingos Ruginienės Vyriausybę ji jau buvo paskirta į šį postą, tačiau atšaukta po socialdemokratų ministerijų mainų su „Nemuno aušra“. Po vos savaitę trukusios „aušriečių“ ministro karjeros premjerė pareiškė pati surasianti puikų ministrą, tačiau po daugiau nei mėnesį trukusių paieškų vėl sugrįžo prie V. Aleknavičienės. Maža to, pirmiau ministrės paskirti trys viceministrai, tiesa, vienas iš jų poste išsilaikė vos keturias dienas. Visą šį laiką nesiliauja ir neketina liautis kultūros bendruomenės protestai.
„Kad darbai pajudėtų, visų pirma reikia nuraminti bendruomenę, išklausyti, kas jiems kelia nerimą“, – trečiadienį prieš savo pirmąją darbo dieną naujame poste interviu „Kauno dienai“ pabrėžė V. Aleknavičienė.
Diskutuos ir tarsis
– Ar jau esate buvusi Kultūros ministerijoje? Kokie, susipažinus su kolektyvu, bus pirmieji Jūsų darbai?
– Aš jau antrą kartą šį kelią einu. Kai pirmą kartą buvo iškelta mano kandidatūra, keletą kartų lankiausi ministerijoje.
Žinoma, visų pirma susipažinsiu su visa ministerijos komanda, visais skyriais, darbuotojais. Toliau, be abejo, laukia susitikimas su kultūros bendruomene ir biudžeto kitiems metams svarstymai.
– Ar susitiksite ir su Kultūros asamblėjos – protestuotojų prieš ankstesnius valdančiųjų sprendimus dėl Kultūros ministerijos – atstovais?
– Taip.
– Ar jau yra sutartų susitikimų?
– Ne, nes, kol priesaika nebuvo duota, nieko negali ir pažadėti. Žinote ankstesnį mano pavyzdį, kad iki priesaikos taip ir nebuvome priėję. Organizuosime susitikimus, gal vieną ir bendrą, nes norint, kad darbai pajudėtų, visų pirma bendruomenę reikia nuraminti, išklausyti, kas jiems kelia nerimą, išsiaiškinti, kokios yra problemos, kad kartu jas spręstume, rastume atspirties tašką ir judėtume toliau į priekį.
– Kultūros asamblėja, Jus jau patvirtinus ministre, pareiškė, kad mitingas lapkričio 21-ąją dieną vis tiek vyks. Ar, Jūsų manymu, kultūrininkai dar turi dėl ko protestuoti?
– Kol kas atsakyti negaliu. Protestas prasidėjo reikalaujant, kad Kultūros ministerijoje nebūtų „Nemuno aušros“. Šis prašymas įvykdytas, tačiau matome, kad kultūros bendruomenė dar jaučiasi neramiai. Tad tikrai susitiksime, kalbėsimės, bendrausime. Mano tikslas – susigrąžinti pasitikėjimą ir mūsų partija, ir bendravimu su manimi, kad galėtume produktyviai spręsti problemas, o ne įstrigtume kokiame nors viename taške ir nebejudėtume į priekį.
– Minėjote, kad artimiausiu metu inicijuosite nacionalinį kultūros dialogą ar forumą, kad sprendimai kultūros srityje būtų priimami ne už bendruomenę, bet kartu su ja. Kokia forma tai vyks? Ar tai bus reguliariai vykstantys pasitarimai, ar tada, kai iškyla svarbių klausimų?
– Iš pradžių tiesiog sukviesime įvairių sričių atstovus, kad galėtume padiskutuoti ir susidaryti veiklos planą pagal tai, kokios problemos yra pagrindinės ir kurias mes galime spręsti. Tada tarsimės dėl bendravimo formatų ateityje, kad bendruomenė būtų įveiklinta, galėtų kartu dalyvauti priimant sprendimus.
Turime gražių pavyzdžių iš švietimo srities, kur yra kolektyvinė sutartis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija derina įvairius savo sprendimus. Manau, ir kultūros sektoriuje turėtų būti panašiai, kad žmonės galėtų išsakyti savo nuomonę, nes būna daug tokių situacijų, kai vieni nori vienaip, o kiti – kitaip. Kuo daugiau diskutuosime iki surasdami bendrą sprendimą, tuo vieni kitiems gebėsime geriau įrodyti, kodėl turi būti taip, o ne kitaip.
Manęs tikrai laukia labai daug susitikimų. Bendrausime, kalbėsimės, diskutuosime, kodėl situacija taip pasikeitė ir kaip galima grįžti į prieš tai buvusį kultūros gyvenimą, kai aktyviai visi ir kuriame, ir dalyvaujame renginiuose, ir džiaugiamės Lietuvos kultūra. Tai diskusijų laukas, reikia pagvildenti problemas ir ieškoti bendrų sprendimų. Manau, tokiame poste pirmiausia turi gebėti kalbėtis ir rasti dialogą, nes šiandien tai itin svarbu.
– Pasak vieno parlamentaro, kultūros žmonės yra intelektualai, turintys tvirtas pozicijas, ir palaikyti gerus santykius su jais Jums gali būti sudėtinga.
– Kaip toje patarlėje: bijai vilko – neik į mišką.
Pasitikėjimą turi
– Tikrai unikalus atvejis: buvote paskirta, paskui paprašyta pasitraukti, o po daugiau kaip mėnesio ministro paieškų ir vėl grįžta prie Jūsų kandidatūros. Ar jaučiatės turinti socialdemokratų ir premjerės palaikymą, pasitikėjimą, kurio tikrai prireiks darbe?
– Jei skyrė ministre antrą kartą, manau, tikrai turiu. Tiesiog buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad nuspręsta įvykdyti ministerijų mainus.
– Tačiau po „aušriečio“ Ignoto Adomavičiaus pasitraukimo premjerė ilgiau nei mėnesį ieškojo kito ministro ir, matyt, tik neradusi vėl pasiūlė postą Jums.
– Asmeniškai to nepriimu kaip kokio nors įžeidimo. Taip, situacija dėl ministerijų mainų buvo susidėliojusi turbūt neigiama linkme, bet įvyko, kaip įvyko. Nuoskaudų neturiu ir manau, kad mano kandidatūra pasirinkta antrą kartą, nes esu gana tolerantiškas, bendraujantis žmogus, galintis rasti dialogą ir su kultūros bendruomene.
Viceministrės tinka
– Kalbant apie Jūsų politinę komandą, trys viceministrai paskirti pirmiau nei Jūs ir tai sukėlė didelį neigiamą rezonansą, buvo kritikuota, kad tai pavojus demokratinei tvarkai. Aleksandras Brokas pats atsistatydino, tačiau Anną Kuznecovienę ir Renatą Kurmin apsisprendėte palikti?
– Taip. Su viena, kuri dirbo ir ankstesnės Vyriausybės ministro Šarūno Biručio komandoje, jau buvome kalbėjusios, kai aš pirmą kartą ruošiausi eiti į šias pareigas ir jau galvojau apie žmones, su kuriais galėtume dirbti kartu. Tas asmuo man tikrai nėra nei naujas, nei nežinomas. Dabar taip pat jau pabendravome.
Dėl kitos yra politinis susitarimas, kad viena viceministro pozicija priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS). Jie teikia savo atstovą ir ne mūsų valioje ką nors nuspręsti.
– Tad, jei po keturių dienų poste A. Brokas nebūtų atsistatydinęs, Jums irgi būtų tekę su juo dirbti?
– Manau, čia atskiras klausimas. Tiesiog gal nebeaptarinėkime jo.
– Kaip vertinate, kad pirma buvo paskirti viceministrai, o tik paskui – ministrė?
– Šiuos viceministrus paskyrė laikinai einanti pareigas kultūros ministrė Raminta Popovienė, bet, kaip minėjau, kontroversiškų vertinimų dėl šių dviejų kandidatūrų neturiu. Net jei tokio sprendimo nebūtų buvę, viceministrės būtų tos pačios, nes, kaip minėjau, su viena ir aš pati buvau kalbėjusi ir ją jau kvietusi dirbti mano komandoje, o antros kandidatūrą pasiūlė koalicijos partneriai ir įtakos pasirinkimui socialdemokratai neturėjo. Mes su ja irgi bendraujame, kalbamės ir manau, kad galime dirbti kartu toliau.
– Kas parinko galimo trečiojo viceministro Mato Drukteinio, ekspremjero Gintauto Palucko buvusio patarėjo, kandidatūrą, kurią antradienį paminėjo socialdemokratų lyderis?
– M. Drukteinis taip pat yra mano kalbintas žmogus, kai pirmą kartą formavome komandą. Tad labai džiaugiuosi, kad dabar man pabendravus paaiškėjo, jog situacija nepasikeitė, aptarėme, kad galėtume dirbti kartu ir jis prisijungs prie mūsų komandos.
Dvi pirmiau jos paskirtos viceministrės V. Aleknavičienei tinka: vieną pati buvo kalbinusi į savo komandą, o kitas portfelis buvo pažadėtas koalicijos partnerių LLRA-KŠS atstovui, kurį jie ir parinko.
– Ar turite numatę, ką rinksitės į likusias laisvas politinės komandos – ketvirto vicemero, kanclerio, patarėjų – vietas?
– Ketvirto viceministro kandidatūros dar neturime. Į kanclerio pareigas yra keletas pasiūlytų ar pasisiūliusių kandidatų, dabar svarstymo etapas, dar nesu su visais susitikusi, noriu visus išgirsti ir tik tada nuspręsti.
– Galbūt ketvirtą viceministro postą pasiūlysite Kultūros asamblėjos atstovui?
– Ieškome specialisto, kuris galėtų dirbti su dezinformacijos lauku, medijomis. Neatmetame tokios galimybės, jei tik atsirastų toks žmogus ir atitiktų lūkesčius.
– Ar garantuojate, kad „Nemuno aušros“ Jūsų politinėje komandoje nebus?
– Taip.
Dėl biudžeto dar kovos
– Minėjote, kad, socialdemokratams išmainius Kultūros ministeriją ir Jums netekus siūlyto ministrės posto, vis tiek domėjotės kultūros reikalais. Vis dėlto ar pakovojote dėl kultūros biudžeto? Ar esate pasiryžusi dar ką nors pakeisti?
– Taip, nes biudžetas dar yra svarstymo stadijoje. Visą tą laiką palaikiau ryšį ir su Seimo Kultūros komiteto pirmininku, daug diskutavome ir tikrai dar ne pabaiga. Aptarėme visas priemones, kur dabar gyvybiškai reikia numatyti didesnį finansavimą. Tai dar diskutuojama, o kol nepatvirtinta – negaliu minėti detalių. Tačiau prie biudžeto dar dirbame ir nesvarbu, kad aš vadovauju Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, bet domėjausi ir biudžetu kultūrai. Tam reikia palaikymo, tad buvome apsitarę, kad dar reikia kovoti dėl didesnio biudžeto šiai sričiai.
– Tačiau pateiktame projekte jis mažesnis, nei buvo. Jei toks ir liks, nuo ko nukąsite?
– Mes viską darome, kad nereikėtų nieko nukąsti.
– Ir šią kadenciją buvo, kad ministras su tos pačios srities Seimo komiteto pirmininku nelabai sutarė. Judu su Kęstučiu Vilkausku, kaip suprantu, dirbate ranka rankon?
– Manau, politikoje konfrontacijos turėtų būti kuo mažiau, nes, norint pasiekti bendrą tikslą, kas jau kas, o komiteto pirmininkas su tos srities ministru turi dirbti labai draugiškai, juo labiau kad mes su K. Vilkausku esame ir iš tos pačios partijos, tos pačios frakcijos, tad tikrai turime žiūrėti viena kryptimi. Jei jau tarp mūsų kiltų konfliktų, būtų sunku pasiekti gerų rezultatų. Tikrai nebe laikas ieškoti kokių nors tarpusavio nesutarimų. Mudu sutariame gerai ir esame pasiruošę kartu dirbti.
Reikia greitų veiksmų
– Kas Jums nelabai patinka ligšiolinėje Kultūros ministerijos veikloje, ką keisite, juolab kad ir Jūsų pirmtakas nepasiūlytas į šias pareigas, nes susilaukė kritikos?
– Galbūt dabar svarbiausia – ne kas keistina, bet tiesiog yra darbų, kuriems reikia greito įdirbio ir labai daug dėmesio. Visi žinome, kad artėja mūsų kultūros sezonas Vokietijoje, turime pasiruošti ir susidėlioti programą, tad laukia tikrai didelis darbas, paskui – Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2027-aisiais.
Labai svarbi Nacionalinė kultūros darbotvarkė, kuri buvo pradėta rengti, tačiau dabar veiksmas nutrūkęs, labai svarbūs dezinformacijos mažinimo klausimai. Tai tie darbai, kuriems reikia tęstinumo ir greitų veiksmų.
– Jums prisistatant frakcijose, kai kas kritikavo, kad akcentuojate daugiau regioninę kultūros politiką, o mažiau – profesionalųjį meną. Ar nebus čia tam tikro supriešinimo?
– Manau, ministras turi matyti visą Lietuvą. Tikrai dėmesio užteks visiems, nes ministerija yra visos Lietuvos: ir regionų, ir didžiųjų miestų, ir profesionaliojo meno.
– Ar jau turite numačiusi kokį teisės akto projektą, kurį pateiksite Seimui gerinant kultūros situaciją?
– Šiandien tikrai dar ne, nes, kaip minėjau, dabar svarbiausi darbai – biudžetas ir Nacionalinė kultūros darbotvarkė, Lietuvos kultūros sezonas Vokietijoje, Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Veiklos dabar yra labai daug ir tik įsigilinę, pabendravę su bendruomenėmis, išsigryninę pagrindines problemas imsimės, jei reikės, keisti ir teisės aktus.
– Paminėjote kovą su dezinformacija. Kaip vertinate siūlymą, kovojant su ja, kriminalizuoti melagienų skelbimą? Ar turite dar kokių nors idėjų žiniasklaidos srityje, kuri iš dalies irgi yra Kultūros ministerijos kompetencija?
– Čia daug sudėtingesnis klausimas. Kiekviena situacija turėtų būti atskirai vertinama ir tik tada priimami sprendimai.
Kultūroje – ne naujokė
– Koks Jūsų įdirbis kultūros srityje? Jūsų ir išsilavinimas, ir ligšiolinis darbas, taip pat ir savivaldoje, daugiau susijęs su švietimu ir socialine apsauga.
– Su kultūra buvo susiję labai daug mano veiklų. Dešimt metų dirbau Joniškio rajono vicemere ir kultūra buvo viena iš mano kuruojamų sričių. Dirbdama mokykloje buvau aktyvi įvairių nevyriausybinių organizacijų projektų dalyvė ir rengėja, dalyvavau rengiant įvairias menines programas ir įvairiose veiklose. Tad, manau, tikrai negalėčiau pasakyti, kad esu visiškai naujokė šioje srityje. Noriu paminėti ir vadybos gebėjimus – manau, ministrui tai yra labai svarbu.
– Pirmą kartą Seimo nario anketoje tarp pomėgių pamačiau užsienio kalbų mokymąsi. Nurodėte geriau ar prasčiau mokanti penkias užsienio kalbas.
– Tai labai patinka, toks mano pomėgis nuo mažens.
– Kada buvote teatre, kine, koncerte, ką žiūrėjote ir klausėte, kokią knygą pastaruoju metu perskaitėte, parodą aplankėte?
– Vilniaus mažajame teatre žiūrėjau „12 gramų į Šiaurę“, kine – Giedrės Žickytės dokumentinį filmą „Irena“, perskaičiau Walterio Isaacsono „Leonardą Da Vinčį“, o naujausia aplankyta paroda – ką tik Seime atidaryta „Vaclovui Intui – 100“ ir „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Koncertuose regione, savo rinkiminėje apygardoje dalyvauju kiekvieną savaitę, o Vilniuje Šv. Kotrynos bažnyčioje klausiau lietuviškų romansų.
– Ar neturite skeletų spintoje – neišlįs kokie nors Jūsų čekiukai ar šeimos narių verslo reikalai?
– Neturime nei verslo, nei čekiukų.
– Paskutinis klausimas: ar Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūros“ spalio pradžioje vykusiame kultūros bendruomenės ir ją remiančiųjų proteste ėjote klausyti?
– Protestas vyko sekmadienį ir buvo diena, kai nereikia eiti į darbą, tad daugelis tikrai nuėjome pasiklausyti. Savo krašte, Joniškyje, kur gyvenu, ir aš klausiausi.
V. Aleknavičienės dosjė
Amžius: 49 metai.
Išsilavinimas: socialinio darbo doktorantūra (Laplandijos universitetas), socialinio darbo magistro laipsnis (Mykolo Romerio universitetas), edukologijos magistro laipsnis (Aleksandro Stulginskio universitetas, dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija), anglų kalbos mokytoja (bakalauro laipsnis, Šiaulių universitetas, dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija).
Darbo patirtis: 2022–2024 m. – Mykolo Romerio universiteto lektorė, 2000–2024 m. – Joniškio žemės ūkio mokyklos mokytoja, projektų vadovė, 1998–2000 m. – Šiaulių Medelyno vidurinės mokyklos mokytoja.
Politinė karjera: nuo 2024 m. – Seimo narė, išrinkta vienmandatėje apygardoje, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, 2015–2024 m. – Joniškio rajono savivaldybės vicemerė.
Partija: Socialdemokratų partijos narė nuo 2006 m.
Šeima: vaikai Arnas, Ugnė, Markas ir Marta, vyras Tomas.
Kalbos: anglų (įgudęs vartotojas), italų, norvegų ir vokiečių (pažengęs), portugalų (pradedantis).
Pomėgiai: užsienio kalbų mokymasis, knygos, sportas.
Naujausi komentarai