Parlamento Kultūros komitetas trečiadienį nusprendė sudaryti darbo grupę naujam modeliui parengti.

Kultūros ministerijoje parengtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma naikinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir kurti Žiniasklaidos rėmimo fondą, komitete atmestos kaip nesvarstytinos.

„Seime variantas su naikinimu, toks variantas, koks siūlomas šitame projekte, nebus svarstomas. Mes tiesiog jo nepriimsime kaip varianto. (...) Kartais atrodo, kad kai kuriose valstybės institucijose sėdi žmonės, kurie nori tyčia padaryti blogiau“, – trečiadienį per Kultūros komiteto posėdį sakė jo pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis.

Nuo ministerijos projekto atsiribojo ir specialiai jam sukurti sudarytos darbo grupės nariai.

„Tas projektas, kurį turite rankose, nėra darbo grupės projektas. Kai paaiškėjo, kad fondas yra naikinamas, paskutiniame posėdyje aiškiai pasakėme ministerijai, kad tai nėra darbo grupės projektas“, – trečiadienį Seime teigė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė.

Naujas fondas – bet kokiu atveju

Anot R. Karbauskio, Kultūros ministerija neatsižvelgė į komitete išsakytą nuomonę, kad turėtų likti ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, ir būti įsteigtas Žiniasklaidos rėmimo fondas.

„Niekas neketina (Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo) fondo naikinti, jeigu jūs pageidaujate, kad jis liktų. Jeigu visi pageidaujate, kad jis liktų, išvis niekas prie jo neprisilies. Ir visi patenkinti būsime, tik užmirškite, kad turite mums reikšti pretenzijas dėl jo veiklos“, – kreipdamasis į fondo dalininkus teigė R. Karbauskis.

Kita vertus, Kultūros komiteto pirmininkas akcentavo, kad naujas fondas bus steigiamas bet kokiu atveju.

„Žiniasklaidos rėmimo fondas atsiras bet kokiu atveju irgi, apie jį šnekėti turime, bet jis gali visai nepaliesti nieko, ką dabar daro Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Ir pinigų gali nepaliesti. Jeigu viskas lieka taip, kaip yra dabar, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde niekas nesikeičia, tai kodėl turi paliesti“, – aiškino Seimo Kultūros komiteto vadovas.

Jis dėstė, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas finansuotų kitokias, dabar Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo nefinansuojamas programas. Be to, alternatyvus fondas esą priverstų pasitempti ne vienus metus įvairių pretenzijų sulaukiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Žiniasklaidos rėmimo fondas atsiranda dėl naujų programų, kurios dabar neegzistuoja, jis pasitarnautų tiems projektams, galbūt kultūrinei žiniasklaidai.

„Žiniasklaidos rėmimo fondas atsiranda dėl naujų programų, kurios dabar neegzistuoja, jis pasitarnautų tiems projektams, galbūt kultūrinei žiniasklaidai. Teoriškai kalbu, galbūt kultūrinė žiniasklaida pasakys, kad „mes nebegalime likti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde, nes juo visiškai nepasitikime“. Tokiu atveju mes turime kaip platformą Žiniasklaidos rėmimo fondą, jame valstybė gali rūpintis, kaip ir dabar rūpinasi per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą kultūrine žiniasklaida“, – aiškino R. Karbauskis.

„Jeigu po dvejų, trejų metų visi pasakys: mums jau atsibodo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veikla, visi gali pereiti. Tas procesas duotų aiškumo, užtikrinamas skaidrumas, galbūt augtų Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklos kokybė, nes staiga būtų grėsmė, kad gali iš fondo išeiti steigėjai su savo visomis lėšomis ir gali tas fondas įsinulinti tiesiog“, – tvirtino jis.

Vėliau Kultūros komiteto pirmininkas pripažino, kad laikas, kai veiktų du fondai gali būti laikinas, pereinamasis.

„Pereinamasis variantas reikalingas tam, kad nešnekėtume, jog kažkas kažkam rankas išlaužė, tai yra valstybė įsikišo ir išsprendė taip – vėl nepasitenkinimo daug, palikusi kaip yra – vėl nepasitenkinimo daug. Tarpinis variantas gali būti teisingiausias sprendimas“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Kam to reikia?

Ir kultūrinės žiniasklaidos, ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo atstovai abejojo dėl dviejų fondų reikalingumo.

„Sunku įsivaizduoti, kaip galėtų koegzistuoti du fondai, dvi administracijos ir t. t., tam tikra prasme tai šiek tiek būtų ir lėšų švaistymas“, – teigė V. Žukienė.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis savo ruožtu kritikavo dabartinį Spaudos rėmimo fondą, bet kėlė klausimus ir dėl naujo darinio.

Anot jo, dėl dabartinio fondo veiklos daug problemų kyla, nes jo nuostatuose neapibrėžta, kas yra kultūros ir meno leidiniai. 

„Pagal nuostatus, į tą kategoriją gali pretenduoti bet kas, kas apsisprendžia į kokią programą jam duoti. Ekspertai įvertina projektą gerai, tarybai lieka tik pritarti, paskui, pasirodo, kad visiems pinigų sumažėjo ir visi pasidaro nepatenkinti“, – BNS sakė K. Platelis.

Anot jo, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas yra parengęs savo siūlymus, kaip spręsti kultūrinės žiniasklaidos finansavimo problemą. Tačiau šis projektas kol kas niekur nesvarstomas.

Tuo metu K. Platelis įtaria, kad naujas fondas gali būti kuriamas visai ne dėl noro padėti kultūrinei spaudai.

„Aš iš tikrųjų nežinau, kam tas kitas fondas reikalingas. Aš, gink Dieve, neįtariu Seimo, kad jis nori susikurti kokį nors žiniasklaidos kontrolės mechanizmą. Dar labiau neįtariu, kad kas nors nori suteikti galimybę žiniasklaidos magnatams vykdyti savo projektus dar ir už mokesčių mokėtojų pinigus. Gink Dieve, ne. Manau, kad norima, kaip geriau, bet gali išeiti kaip visada“, – teigė jis.

Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė per Seimo komiteto posėdį kėlė klausimą, kaip naujas fondas prisidėtų prie geresnio kultūrinės spaudos finansavimo, bet aiškaus atsakymo nesulaukė.

R. Karbauskis savo ruožtu tik patikino, kad reikės rasti būdą, kaip kultūrinei spaudai garantuoti trejų metų finansavimą.

„Jeigu nerasime, neužtikrinsime kultūrinės žiniasklaidos veiklos stabilumo. Jiems gyvybiškai to reikia“, – tvirtino jis.

Atsirastų Vyriausybės parinktų narių

Šiuo metu paramą skirstančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą tarybą sudaro septyni nariai, deleguojami 19-kos fondo dalininkų: žurnalistų, leidėjų, transliuotojų, meno kūrėjų organizacijų, Kultūros ministerijos.

Šio fondo biudžetas sudaro 2,75 mln. eurų ir pastaraisiais metais nekinta. Kam skirti paramą, pagal pateiktas paraiškas šešiose skirtingose programose, įskaitant kultūrinę spaudą, siūlo anoniminės ekspertų komisijos.

Fondas pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl netolygaus kultūrinių leidinių finansavimo, dalis jų, pastaraisiais metais gavę mažiau lėšų, priversti retinti tiražus.

Tuo metu Kultūros ministerija siūlo steigti Žiniasklaidos rėmimo fondą. Pagal jos projektą, šio fondo tarybą sudarytų šeši žiniasklaidos organizacijų deleguoti atstovai ir penki pagal specialią tvarką parinkti Vyriausybės atstovai. Visą tarybą tvirtintų Vyriausybė.