„Išdiskutavę nutarėme, kad tikrai negalime praleisti tų vienų metų, turime išlaikyti tęstinumą ir suteikti pasitikėjimą ir architektūros bendruomenei. Ir išdiskutavę apsitarėme, kad dalyvaujame kitais metais, ir jau dabar mūsų galvos skausmas, kaip tai susidėliosime“, – žurnalistams trečiadienį ministrė.
Toks sprendimas priimtas po V. Aleknavičienės pasitarimo su Nacionalinės architektūros instituto vadovu, Lietuvos architektų sąjungos atstovu bei Kultūros ministerijos specialistais.
Priežastis, kodėl susidarė tokia situacija, V. Aleknavičienė grindė tuo, jog anksčiau dalyvavimą bienalėse lemdavo Kultūros tarybos sprendimai, tačiau prieš dvejus metus tvarka buvo pakeista.
„Buvo priimtas sprendimas, kad meno bienales organizuoja Kultūros institutas, o architektūros bienalė buvo palikta tokia be galutinio sprendimo, kuri institucija tai turėtų daryti. Tai šiandien susitikę ir išsiaiškinome, kad būtent šioje vietoje ir yra įvykęs toks nesusipratimas. Ir dabar labai džiaugiamės, kad veiklą aktyviai pradeda mūsų Architektūros institutas. Būtent šiandien ir nusprendėme, kad jie imsis šios lyderystės ir ruošiamės architektūros bienalei“, – nurodė ji.
V. Aleknavičienė akcentavo, kad reikiamo finansavimo dalyvavimui ieškos biudžete.
„Suma išsidalija per dvejus metus ir šiemet jau tiek daug turbūt nereikės pasiruošimui, tai čia jau mūsų toks virtuvinis darbas, dėl kurio mes dar susitiksime atskirai ir kalbėsimės, ir ieškosime vidinių resursų, kaip galėtumėm tai suorganizuoti“, – sakė ministrė.
„Išdiskutavę nutarėme, kad tikrai negalime praleisti tų vienų metų, turime išlaikyti tęstinumą ir suteikti pasitikėjimą ir architektūros bendruomenei.
Paklausta, ar dėl susidariusios situacijos ji įžvelgia savo klaidų, V. Aleknavičienė teigė, kad viskas atsiremia į valstybės finansines galimybes.
„Mes visi žinome iš praeities, iš kitų bienalių, kad suorganizuoti bienalę ir joje dalyvauti valstybės biudžetui (kainuoja – BNS) apie 300 tūkst. eurų. Dar turėkime omenyje, kad ir viskas brangsta, tai tikrai finansinių resursų reikės nemažai. (...) Tikrai klaidos nematau (...) situacija buvo sudėtinga ir visi žinome, kad ir biudžetas yra toks, koks yra“, – aiškino ji.
Tuo metu susitikime dalyvavęs Nacionalinio architektūros instituto vadovas Kęstutis Kuizinas žurnalistams nuogąstavo, kad dėl susidariusios situacijos ruoštis bienalei lieka vis mažiau laiko.
„Įgyvendinimui išties yra gerokai mažiau laiko, negu būtų buvę pradėta anksčiau planuoti. Bet mes kaip nauja institucija, Nacionalinis architektūros institutas, panašu, kad turėsime stiprų išbandymą (...) (tačiau – BNS) tikimės, kad turėsime gal daugiau pasirinkimo laisvės, kaip įgyvendinti tą procesą“, – nurodė jis.
Savo ruožtu architektas Andrius Ropolas pažymėjo, jog nedalyvaudama bienalėje Lietuva atsidurtų greta Rusijos ir Baltarusijos.
„Šituo atveju buvo verta, man atrodo, pasižiūrėti, kas dalyvauja, kas nedalyvauja. Ir praeitoje bienalėje, pavyzdžiui, šalys, kurios iš Europos, kurios nedalyvavo, tai buvo Baltarusija, Rusija, Moldova ir Sakartvelas“, – teigė jis.
„Tai lygiai taip pat kaip tie 300 tūkst., kurie yra skiriami kasmet Venecijos bienalei, tai yra ne piniguose esmė turbūt, o prestiže to renginio, kuriame yra dalyvaujama“, – pridūrė A. Ropolas.
Kaip skelbė BNS, anksčiau V. Aleknavičienės tikino, jog biudžete trūksta apie 200 tūkst. eurų, kad būtų įmanoma dalyvauti bienalėje.
Venecijos architektūros bienalė yra kas dvejus metus nuo 1980-ųjų rengiamas vienas svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių pasaulyje. Lietuva bienalėje dalyvauja nuo 2016 metų, kai debiutavo prisistatydama kartu su Latvija ir Estija „Baltijos paviljone“.
Pastarąjį kartą paroda vyko 2025 metais, Lietuva joje pristatė nacionalinį paviljoną „Archi / Tree / tecture“ („Archi / Medis / tektūra“).
(be temos)