Prognozės netikslios

EP rinkimų rezultatai nustebino kur kas labiau, nei ką tik pasibaigę prezidento. Tiksliausios buvo tik aktyvumo prognozės. Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, balsavo 28,35 proc. rinkėjų, panašiai tiek ir tikėtasi. „Eurooptimistiškiausia nacija balsavo skystablauzdiškai“, – rinkimų naktį apgailestavo Liberalų sąjūdžio (LS) vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas.

Bet antirekordo nesumušėme: 2009-aisiais, kai pirmąkart EP rinkimai Lietuvoje nesutapo su prezidento ir vyko atskirai, prie balsadėžių atėjo kiek mažiau nei 21 proc. rinkėjų.

Kitos prognozės nebuvo tokios tikslios. Mažai kas tikėjosi, kad į EP pateks net aštuonios partijos. Prie to galėjo prisidėti ir mažas rinkėjų aktyvumas: kai balsuoja tik kiek daugiau nei ketvirtadalis, ir mažesnės politinės jėgos, mobilizavęžusios savo rinkėjus, gali laimėti mandatą. Užtenka 36,7 tūkst. balsų, ir jau turi EP mandatą. Taigi be didelių prognozių sau atstovauti išsirinkome ir iš Seimo apkaltos būdu išmestą Petrą Gražulį.

Socialdemokratai demonstruoja džiaugsmą gavę du mandatus, bet visuomenės apklausose pirmaujančiai opozicinei partijai buvo prognozių gauti daugiau nei du mandatus. Tačiau jie lyderystę užleido valdantiesiems konservatoriams, turėsiantiems tris atstovus EP.

Mažai kas prognozavo, kad Laisvės partija (LP) bus ketvirta, o liberalai į EP pateks tik paskutiniuoju numeriu.

Taigi EP rinkimų kraitis toks: Tėvynės sajunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD) – 21,3 proc. balsų, trys mandatai, Socialdemokratų partija (LSDP) –17,9 proc. ir du mandatai.

Kadangi dalijamasi vos vienuolika mandatų, vienodai – po vieną – gavo net šešios 5 proc. barjerą peržengusios partijos, nors gautų balsų dalies atotrūkis tarp jų didžiulis: Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 9,1 proc., LP – 8,1 proc., Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 6 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 5,8, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (TTS) – 5,5 proc., LS – 5,4 proc. Pirma už brūkšnio liko Regionų partija (RP).

Lyginant su ligšioline kadencija, konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai turi tiek pat mandatų, LVŽS vieną prarado, o Darbo partija (DP) šįsyk liko be nieko.

Įspėjimas: LSDP rinkimų rezultatas turėtų būti signalas pergalvoti, ar jų lyderės V. Blinkevičiūtės svajonė iki pat politinės pensijos likti Briuselyje nepalaidos visos partijos svajonės laimėti Seimo rinkimus. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Kas važiuos į Briuselį

Naujai kadencijai nekandidatavo tik du iš vienuolikos ligšiolinių europarlamentarų – su DP mandatą laimėjęs Viktoras Uspaskich, dėl kurio galimų finansinių pažeidimų atliekamas tyrimas, ir su komitetu 2019 m. rinkimus laimėjusi Aušra Seibutytė.

EP mandatus išsaugojo penki iš vienuolikos dabartinių mūsų europarlamentarų: konservatoriai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, liberalas Petras Auštrevičius ir LLRA-KŠS lyderis Waldemar Tomaszewski.

Už brūkšnio liko socialdemokratas Juozas Olekas, valstietis Bronis Ropė, konservatorius Liudas Mažylis, 2019 m. su LVŽS, o dabar su RP kandidatavęs Stasys Jakeliūnas.

Eurooptimistiškiausia nacija balsavo skystablauzdiškai.

EP debiutuos konservatorius Paulius Saudargas, socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, valstietis Aurelijus Veryga, demokratas Virginijus Sinkevičius, LP atstovas Dainius Žalimas ir TTS sąrašą vedęs P. Gražulis.

Palyginti su 2019 m. rinkimais, lietuviškoji delegacija atsinaujino labiau: naujų EP narių prieš penkerius metus buvo 54 proc., dabar – 65 proc. 2019 m. tapusių europarlamentarais amžiaus vidurkis buvo apie 60 su puse, dabar – 57,3. Prieš penkerius metus tuomet jauniausias mūsų europarlamentaras W. Tomaszewski buvo 54-erių, o dabar V. Sinkevičius – 33-ejų. Tiesa, dabar moterų liko viena mažiau, tik dvi.

Tarp debiutuosiančių EP dauguma tikrai pasirengę šiam darbui: turi patirties kaip eurokomisarai (V. P. Andriukaitis ir V. Sinkevičius) ar Seimo nariai (P. Saudargas ir A. Veryga), vienas jų – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas (D. Žalimas), dauguma puikiai moka anglų, kai kas ir kitų užsienio kalbų.

Tiesa, vienu savo pasirinkimu iš šio konteksto iškrentame: į Briuselį vyks su savo šūkiu „Už Lietuvą, vyrai“ kandidatavęs P. Gražulis, pernai per apkaltą pašalintas iš Seimo. EP mandatas jam – vienintelė likusi galimybė gauti politines pareigas. Be kita to, Aukščiausiasis Teismas pernai patvirtino galutinį apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu vadinamojoje šaldytos produkcijos gamintojos „Judex“ byloje, jis yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo LGBTQI bendruomenės atžvilgiu.

P. Gražulis vienintelis nurodo pažengęs tik rusų kalbos mokėjime, kitų užsienio kalbų nė pradinių gebėjimų neturi. Tarp Lietuvos atstovų yra ir mokslo daktarų, o P. Gražulis nėra baigęs aukštojo mokslo. Kaip be to jam pavyks dalyvauti europinių teisės aktų leidybos darbe, tai yra pelnytai gauti EP nario algą, tuoj pamatysime. Gerai bent tai, kad pusę jos jis žada skirti paramai.

Planai: V. Sinkevičius tikisi, kad žaliųjų grupė, kuriai priklauso ir jo atstovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, bus valdančiojoje koalicijoje EP. / ELTA / J. Kalinsko nuotr.

LSDP – įspėjimas

Pagal EP rinkimus prognozuoti partijų artimiausias perspektyvas, visų pirma rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, neverta jau vien todėl, kad rinkėjų aktyvumas, tikėtina, bus gal net arti dukart didesnis. Tad, nors TS-LKD pasirodė esanti, jų rinkimų štabo vadovo Mindaugo Lingės žodžiais tariant, laiminti partija, užmigti ant laurų nederėtų, ypač žinant, kad konservatorių rinkėjai vieni drausmingiausių ir proeuropietiškiausių, tad EP rinkimuose ši partija turėjo pranašumų.

Tačiau socialdemokratams dabartinis rezultatas turėtų būti signalas pabusti ir pergalvoti, ar jų lyderės V. Blinkevičiūtės svajonė iki pat politinės pensijos likti Briuselyje nepalaidos visos partijos svajonės laimėti Seimo rinkimus. Gal ir jos vengimas iki paskutinės minutės pasakyti, ar kandidatuos prezidento rinkimuose ir ar ves savo partiją į Seimo rinkimus, socialdemokratų rėmėjams jau gerokai nusibodo. Juo labiau kad kito stipraus ir populiaraus lyderio gausiausia valstybėje partija neturi, nes pirmininkės dubleriu turėjęs būti Mindaugas Sinkevičius dėl savivaldybių čekiukų skandalo teismo kol kas eliminuotas iš politinės kovos.

Beje, socialdemokratų rinkėjai pademonstravo ir tai, kad jiems nepatinka partijos kadriniai prioritetai: į EP antru numeriu po V. Blinkevičiūtės jie pasirinko partijos veteraną, buvusį Europos Komisijos narį V. P. Andriukaitį, nors partija jam buvo skyrusi ketvirtą vietą. Antras sąraše buvęs ligšiolinis europarlamentaras J. Olekas nukrito per vieną poziciją, o į trečią poziciją buvusi įrašyta Seimo narė Orinta Leiputė rinkėjų nureitinguota net į aštuntą.

Kontekstas: į Briuselį vyks su savo šūkiu „Už Lietuvą, vyrai“ kandidatavęs P. Gražulis, pernai per apkaltą pašalintas iš Seimo. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Eksbendražygių dvikovos

EP rinkimų rezultatai rodo, kad aukščiausioje politinėje lygoje rinkėjai mato tik konservatorius ir socialdemokratus, o kitos partijos – jau antroje ar tik trečioje lygoje. Valstiečiai, laisviečiai laimėjo maždaug perpus mažesnę dalį balsų nei dvi lyderiaujančios partijos, o demokratai, LLRA-KŠS, TTS, liberalai – trečdalį ar dar mažiau.

EP rinkimai buvo ypač svarbus lakmuso popierėlis pasitikrinti visuomenės paramą ne apklausose, o pagal realius gautus balsus šiuose rinkimuose debiutavusiems demokratams ir laisviečiams. Rinkėjai patvirtino, kad valstiečius jie vis dar remia labiau nei jų buvusius bendrapartiečius, susibūrusius į DSVL. Seimo rinkimuose valstiečiams kiek balsų pridėtų ir jų remtas kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė, jei nutartų prisidėti prie šios partijos. Bent jau EP rinkimų naktį jis leido LVŽS štabe. O A. Verygai bilietas į Briuselį – savotiška kompensacija už prezidento rinkimus, iš kurių partija privertė jį pasitraukti I. Vėgėlės naudai.

Kitų buvusių bendražygių varžytuvės EP rinkimuose baigėsi juose debiutavusios LP naudai: naujokai gerokai aplenkė buvusius bendrapartiečius liberalus. Visuomenės apklausos tokio rezultato jiems neprognozavo. Laisviečių lyderė Aušrinė Armonaitė džiaugėsi: „Vienintelė tikra gyventojų apklausa, vieninteliai tikri reitingai yra rinkimai, o šie parodė – LP yra ketvirta Lietuvoje.“

Laisviečių sėkmę politikos apžvalgininkai ir politiniai varžovai aiškina ir tuo, kad jų, kaip ir konservatorių, elektoratas proeuropietiškas, tad ėjo balsuoti EP rinkimuose. E. Gentvilo nuomone, jiems savo rinkėjus mobilizuoti padėjo ir kaip tik rinkimų išvakarėse vykusios LGBTIQ eitynės Vilniuje, kuriose aktyviai dalyvavo šios partijos lyderiai.

O liberalus varžė ir kuklus biudžetas, mat partijai teko susimokėti vadinamoje MG Baltic politinės korupcijos byloje teismo priteistą 376,6 tūkst. eurų baudą. Tad EP rinkimams, preliminariais VRK duomenimis, LS skyrė 107 tūkst. eurų, maždaug pustrečio karto mažiau nei 2019-aisiais.

Palyginimui, LVŽS tam skyrė 477 tūkst., LLRA-KŠS – 275 tūkst., demokratai – 20 tūkst., konservatoriai – 185 tūkst. eurų. Dar mažiau tam atseikėjo LSDP – 106 tūkst., laisviečiai – 101 tūkst., visai mažai – kai kurios mandatų neiškovojusios politinės jėgos, pavyzdžiui, darbiečiai – vos 17,2 tūkst. Didžioji dalis lėšų – iš valstybės dotacijų, gaunamų skaičiuojant partijų gautus rinkėjų balsus. Tad ir EP rinkimuose laimėti balsai sėkmingiausiai juose pasirodžiusioms virs eurais, be kurių, kaip rodo rezultatai, pergalių tikėtis sunku.

Beje, liberalus rinkėjai ne tik paliko paskutiniais, patekusiais į EP, bet ir pataisė partijos sudaryto sąrašo eiliškumą: EP mandatą išsaugojo antruoju buvęs P. Auštrevičius, iš pirmos vietos išstumdamas partijos vicepirmininką E. Gentvilą, beje, anksčiau taip pat buvusį EP nariu. Rinkėjai, skirtingai nei pati partija, gal įvertino, kad P. Auštrevičius tarp Lietuvos atstovų EP šią kadenciją buvo pats aktyviausias pagal pagrindinį EP darbą – teisės aktų rengimą. Beje, rinkėjai mandatus išsaugojo ir dar trims aktyviausiems EP nariams (V. Blinkevičiūtei, A. Kubiliui, R. Juknevičienei), bet eliminavo tarp mažiausiai aktyvių buvusius S. Jakeliūną, L. Mažylį.

Patempė: Laisvės partijos sėkmė siejama su D. Žalimo kandidatūra. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Sėkmė ir agonija

Bet tarp mažiausiai aktyvių šią kadenciją mūsų EP narių buvęs W. Tomaszewski ir vėl išrinktas. LLRA-KŠS geriausiai sugebėjo mobilizuoti savo rinkėjus: šios partijos tėvonijoje Šalčininkų rajone buvo rekordinis 45 proc. aktyvumas. LLRA-KŠS pirmi buvo Šalčininkų, Vilniaus, Trakų rajonuose, Visagine. W. Tomaszewski tikisi, kad tai geras ženklas prieš Seimo rinkimus.

Tačiau EP rinkimai dar labiau išryškino darbiečių agoniją. Vos 1,7 proc. balsų gavusi partija rengs tarybos posėdį ir ieškos nesėkmės priežasčių. Juk darbiečiai visada buvo atstovaujami EP, o 2004 m. laimėjo net ligšiol nepralenktą rekordinį skaičių – penkis mandatus. Darbiečių pirmininkas Andrius Mazuronis partijos rinkimų štabe nė nepasirodė, į žurnalistų skambučius neatsiliepė. Vakar jis pareiškė svarstantis apie pasitraukimą iš partijos pirmininko pareigų, o gal neves ir partijos sąrašo Seimo rinkimuose. Sekmadienį paskelbė partiją paliekantis ir DP frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Tačiau Lietuvoje vieno euroskeptiko ir politinio skandalisto išrinkimas ar vienos partijos agonija nė iš tolo neprilygsta tokiam politiniam cunamiui, kokį EP rinkimai sukėlė kai kuriose ES šalyse. Nors, preliminariais duomenimis, tarp 720 EP narių didžiausią frakciją ir vėl turės Europos liaudies partija, gavusi keliolika mandatų daugiau nei 2019 m., bet didėjanti parama kraštutiniams dešiniesiems Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną net paskatino paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus.

Naujasis lietuvių vienuoliktukas EP

Perrinkti naujai kadencijai

Petras Auštrevičius

Partija: LS

Amžius: 61 m.

Pareigos: EP narys nuo 2014 m.

Ankstesnės politinės pareigos: Vyriausybės kancleris, Seimo narys

Pagal išsilavinimą: pramonės planavimas

Kalbos: anglų, rusų, ukrainiečių

Vilija Blinkevičiūtė

Partija: LSDP

Amžius: 64 m.

Pareigos: EP narė nuo 2009 m.

Ankstesnės politinės pareigos: socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Seimo narė

Pagal išsilavinimą: teisininkė

Kalbos: anglų, rusų

Rasa Juknevičienė

Partija: TS-LKD

Amžius: 66 m.

Pareigos: EP narė nuo 2019 m.

Ankstesnės politinės pareigos: krašto apsaugos ministrė, Seimo narė

Pagal išsilavinimą: gydytoja

Kalbos: anglų, rusų

Andrius Kubilius

Partija: TS-LKD

Amžius: 67 m.

Pareigos: EP narys nuo 2019 m.

Ankstesnės politinės pareigos: premjeras, Seimo narys

Pagal išsilavinimą: fizikas

Kalbos: anglų, rusų

Waldemaras Tomaszewskis

Partija: LLRA-KŠS

Amžius: 59 m.

Pareigos: EP narys nuo nuo 2009 m.

Ankstesnės politinės pareigos: Seimo narys

Pagal išsilavinimą: inžinierius mechanikas

Kalbos: anglų, baltarusių, lenkų, rusų, ukrainiečių, vokiečių

Išrinkti pirmai kadencijai

Vytenis Povilas Andriukaitis

Partija: LSDP

Amžius: 72 m.

Ankstesnės politinės pareigos: Europos Komisijos, Seimo narys, sveikatos apsaugos ministras

Pagal išsilavinimą: gydytojas, istorikas

Kalbos: anglų, rusų, lenkų, vokiečių

Petras Gražulis

Partija: TTS

Amžius: 65 m.

Ankstesnės politinės pareigos: Seimo narys, 2023 m. per apkaltą pašalintas iš Seimo

Pagal išsilavinimą: nebaigtos vadybos studijos

Kalbos: rusų

Paulius Saudargas

Partija: TS-LKD

Amžius: 45 m.

Politinės pareigos: Seimo narys

Pagal išsilavinimą: biofizikas, fizinių mokslų daktaras

Kalbos: anglų, rusų, lenkų

Virginijus Sinkevičius

Partija: DSVL

Amžius: 33 m.

Politinės pareigos: Europos Komisijos narys

Ankstesnės politinės pareigos: ekonomikos ir inovacijų ministras, Seimo narys

Pagal išsilavinimą: ekonomika, socialiniai mokslai, Europos studijos

Kalbos: anglų, lenkų, prancūzų, rusų, ukrainiečių

Aurelijus Veryga

Partija: LVŽS

Amžius: 47

Politinės pareigos: Seimo narys

Ankstesnės politinės pareigos: sveikatos apsaugos ministras

Pagal išsilavinimą: gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras

Kalbos: anglų, rusų, vokiečių

Dainius Žalimas

Partija: LP

Amžius: 51

Ankstesnės pareigos: Konstitucinio Teismo pirmininkas

Pagal išsilavinimą: teisininkas, socialinių mokslų daktaras

Kalbos: anglų, rusų, ukrainiečių

EP mandatus iškovojo aštuonios partijos

TS-LKD – 21,3 proc. balsų, 3 mandatai

LSDP – 18 proc., 2 mandatai

LVŽS – 9,1 proc, 1 mandatas

LP – 8,1 proc., 1 mandatas

DSVL – 6 proc., 1 mandatas

LLRA-KŠS – 5,8 proc., 1 mandatas

TTS – 5,5 proc., 1 mandatas

LS – 5,4 proc., 1 mandatas

Šaltinis: VRK (išankstiniai duomenys)